Algirdas Meškauskas (1960–2015) – diktorius, televizijos laidų rengėjas ir vedėjas, ryšių su visuomene specialistas, visuomenės, valstybės ir politinis veikėjas, kariškis.
Gimė 1960 m. birželio 21 d. Kelmės rajono Vidsodžio kaime tarnautojų Igno Meškausko ir Elzbietos Vaišvilaitės (Meškauskienės) šeimoje. Krikštas jam suteiktas Kuršėnų (Šiaulių raj.) bažnyčioje.
1975 m. baigęs Vidsodžio aštuonmetę mokyklą įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą. 1979 m.čia jam buvo įteiktas dailininko-vykdytojo specialybės diplomas. Tais pačiais metais jį pašaukė į karinę tarnybą. Sugrįžęs iš jos kurį laiką dirbo dailininku Palangoje.
1983 m. nugalėjo konkurse televizijos diktoriaus pareigoms užimti. Diktoriumi dirbo iki tragiškų 1991 m. sausio įvykių. Po 1991 m. sausio 13 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmuose įrengus televizijos studiją, vienas pirmųjų ėmė vesti informacines laidas, rengė laidas apie savanorius.
1991 m gegužės 11 d. tapo Krašto apsaugos departamento informacinės gynybos skyriaus viršininku. Vėliau buvo Krašto apsaugos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus viršininkas ir ministerijos atstovas spaudai. Kartu su pirmaisiais kariuomenės kūrėjais jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės leitenanto, o vėliau vyresniojo leitenanto laipsnis, išduotas tarnybinis ginklas, vėliau jis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu ir „Kariuomenės kūrėjo-savanorio“ medaliu, II laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
1993 m. baigęs Suomijos įmonės „Oy Telefakta“ reklamos organizavimo kursus, kurį laiką dirbo šios firmos reklamos organizavimo vadovu.
1997 m. pradėjo dirbti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos atstovu spaudai, vėliau tapo šios ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vedėju.
1998 m. rugsėjo mėn. buvo pakviestas dirbti atstovu spaudai Vidaus reikalų ministerijoje.
1999 m. liepos mėnesį pradėjo dirbti Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėju.
2000 m. baigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetą, kuriame studijavo žurnalistiką.
Viešųjų ryšių srityje stažavosi radijuje „Amerikos balsas“ Vašingtone (JAV), vadybos srityje – Oslo komunoje (Norvegija), žmogaus teisių srityje – Latvijos universitete Rygoje, lygių galimybių srityje – Vašingtone ir Niujorke.
2003 m. buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Varšuvos biuro ekspertas Azerbaidžane.
Jungtinių Tautų vystymo programos Baltarusijoje kvietimu 2003 m. buvo konsultantas Minske (Baltarusija) vykusiuose renginiuose, skirtuose žmogaus teisėms aptarti.
Nuo 2004 m. vasario 20 d. iki 2006 m. ėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pareigas.
Nuo 2006 m. vasario iki gegužės mėnesio buvo AB „Lietuvos paštas“ Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas, nuo 2006 m. birželio – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODROS) Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas.
Jis yra Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjas (tai buvo pirmasis centras Lietuvoje, kurio tikslas – padėti smurtaujantiems vyrams teikiant jiems psichologines konsultacijas).
Yra buvęs Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Socialinių ir humanitarinių mokslų komiteto Žmogaus teisių pakomitečio narys.
Dalyvavo įvairiose konferencijose ir skaitė pranešimus žmogaus teisių, lygių galimybių, smurto buityje, prekybos žmonėmis, žurnalistinės etikos klausimais, organizavo seminarus „Tėvystės mokymas“ ir „Vyro vaidmuo šeimoje“.
Surinko ir išleido lietuvių poetų eilėraščių rinkinius „Tėvui, nors tiek“ (2008 m.) ir „Nors tegu truputį Kalėdos turi būti“ (2011), o 2010 m. – savo paties eilėraščių knygą „Laikas meilėje sutampa“.
A.Meškauskas mirė 2015 m. gruodžio 6 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Liepynės kapinėse.
Naudota literatūra:
- „Algirdo Meškausko autobiografija“, Lietuvos Respublikos Seimas: https://search.yahoo.com/search?fr=mcafee&type=E210US91215G0&p=Algirdas+Me%C5%A1kauskas.
- „Algirdas Meškauskas“, Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Algirdas_Me%C5%A1kauskas.