Petras Maželis (1894–1966) – kunigas, pamokslininkas, Telšių vyskupas (nuo 1955 m. iki mirties 1966 m.), pedagogas, rašytojas (prozininkas ir poetas), spaudos bendradarbis, knygų autorius, visuomenės veikėjas. Lenkimų parapijos klebono pareigas jis ėjo 1934–1938 metais.
Gimė 1894 m. rugsėjo 21 d. buvusios Zarasų apskrities Obelių valsčiaus Cipriškio kaimo Mažeikiškio vienkiemyje (dabar čia Rokiškio rajono teritorija). Spėjama, kad jis iš pradžių lankė Vyžunkos pradžios mokyklą, vėliau privačiai mokėsi ir vidurinės mokyklos kursą baigė Taline (Estija). Tada įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, 1923 m. ją baigė ir tais pačiais metais buvo įšventintas kunigu. Iš pradžių dirbo Telšių Šv. Antano parapijos vikaru, tikybos mokytoju lenkų progimnazijoje. 1924–1928 m. tęsė mokslą – Lietuvos universiteto Teologijos‑filosofijos fakultete studijavo filosofiją, pedagogiką ir literatūrą. 1928–1940 m. buvo Telšių katedros vikaras, 1928–1946 m. su pertraukomis – Telšių kunigų seminarijos profesorius. Čia jis dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą bei retoriką. Jis pats garsėjo kaip geras pamokslininkas. 1928–1931 m. redagavo Telšiuose 1925–1940 m. leistą katalikišką savaitraštį „Žemaičių prietelius“. Šio leidinio puslapiuose jis yra paskelbęs nemažai savo publicistinių straipsnių ir kūrybos. Nuo 1931 m. buvo Telšių kalėjimo kapelionas. 1935 m. buvo išrinktas sinodiniu teisėju ir pakeltas kanauninku. Kai Telšių vyskupija buvo be vyskupo, nuo 1947 iki 1950 m. ėjo vyskupijos kanclerio, 1950–1955 m. – Telšių vyskupijos valdytojo pareigas. 1955 m. rugsėjo 11 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje kartu su kunigu Julijonu Steponavičiumi (1911–1991) konsekruotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupijos apaštaliniu administratoriumi, nuo 1964 m. buvo Telšių vyskupas ordinaras, nuo 1965 m. ėjo ir Lietuvos vyskupijų Ordinarų kolegijos (nuo 1971 m. – Lietuvos vyskupų konferencija) pirmininkas. Eidamas šias pareigas aktyviai gynė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises. Dalyvavo taikos šalininkų judėjime, buvo Sovietų sąjungos–Italijos draugystės draugijos narys.
Išleido novelių ir apysakų knygų: apysaką „Keista gyvenimo šypsena“ (1925), „Žmogus“ (1929), „Meilė ir ašaros“ (1930), „Kraujo lašai“ 1930), „Tarp audrų ir ramybės“ (1932), knygą „Neniekinkite šviesos“ (apie 1937), „Tėvams 10 įsakymų“ (1938).
Petras Maželis mirė 1966 m. gegužės 21 d. Telšiuose, palaidotas Telšių katedros šventoriuje.
Parengė Danutė Ramonaitė-Mukienė