Maironis (Jonas Mačiulis)

2022 m. pažymime iškilaus Lietuvos tautinio atgimimo dainiaus, žymiausio XIX a.  pab. – XX a. pr. lietuvių poeto, katalikų kunigo, prelato, profesoriaus, naujosios lietuvių poezijos pradininko, vertėjo Jono Mačiulio-Maironio 160-ąsias gimimo metines ir 90-ąsias mirties metines. Maironiui yra suteiktas ir Raseinių rajono garbės piliečio vardas.

Poetas gimė 1862 m. lapkričio 2 d. Šiluvos valsčiaus Pasandravio dvarelyje (Raseinių apskr.) vadinamų „karališkųjų“ (laisvųjų) valstiečių Onos ir Aleksandro Mačiulių šeimoje. Mirė 1932 m. birželio 28 d. Kaune. Palaidotas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kriptoje.

Svarbiausi J. Mačiulio-Maironio gyvenimo ir kūrybos faktai

• Maironis pradinį išsilavinimą gavo, lenkų kalbos pramoko mokydamasis namuose.
• 1873–1883 m. mokėsi Kauno rusiškoje gimnazijoje. Būdamas šeštoje klasėje lenkiškai parašė pirmuosius savo kūrinėliu. Jo pirmieji kūrybiniai bandymai nėra išlikę, nes juos poetas yra sunaikinęs.
• 1883–1884 m. (vienerius mokslo metus) Kijevo universiteto istorijos ir filologijos fakultete studijavo literatūrą, tačiau paskaitos šiame universitete jam nepatiko, tad, skatinamas tėvų ir jausdamas pašaukimą būti kunigu, nutarė studijas šioje mokslo įstaigoje nutraukti ir toliau mokytis mokytis kunigų seminarijoje.
• 1884–1884 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Čia jam jam didelę įtaką padarė ir pasukti lietuvybės puoselėjimo keliu, lietuviškai rašyti paskatino šioje seminarijoje dirbęs lietuvių kalbos ir literatūros profesorius, tuo metu pavyskupio statusą turėjęs poetas Antanas Baranauskas..
• 1884 m. Maironis laikraštyje Novoje Vriemia rusų kalba paskelbė straipsnį, kuriame gynė carinės valdžios uždraustą lietuvišką raštą.
• 1885 m. pirmą kartą išspausdintas Maironio kūrinys. Tai buvo Aušros laikraštyje (Nr. 7–8) paskelbtas Zvalionio vardu pasirašytas jo eilėraštis Lietuvos vargas (vėlesni šio eilėraščio pavadinimai yra Miškas ir lietuvis, Miškas ūžia (šiuo pavadinimu jis išspausdintas ir Maironio poezijos rinkinyje Pavasario balsai). Studijuodamas teologiją savo kūrybą viešindavo retai. Tuo laikotarpiu pirmą kartą buvo panaudotas poetą iki šiol labiausiai identifikuojantis slapyvardis – Maironis. Tada juo buvo pasirašytas eilėraštis Ne taip senovės tėvai gyveno, vėlesniais metais taip pat įtrauktas į rinkinį Pavasario balsai.
• 1888–1892 m. Maironis studijavo teologiją  Sankt Peterburge veikusioje dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1892 metais. Šioje akademijoje jį labiausiai domino moralinės teologijos studijos. Už baigiamąjį darbą De iustitia et jure jis gavo magistro laipsnį.
• Studijų Sankt Peterburge laikotarpiu Maironiui didelę įtaką darė lenkų ir rusų poetai Michailas Lermontovas, Juozapas Kraševskis, Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis, Aleksandras Puškinas. Vėlesniais metais – ir Frydrichas Šileris.
• 1891 m. Maironis buvo įšventintas kunigu.
• 1891 m., pasirašydamas Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu, išleido pirmąją savo istorinę knygą – Lietuvos istorija, arba apsakymai apie Lietuvos praeigą (ji gimė poetui studijuojant Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje). Papildytas leidimas buvo paskelbtas 1906 ir 1926 metais.
• 1892 m. baigęs studijas Sankt Peterburge, grįžo į Kauną.
• 1893–1894 m.  buvo Kauno kunigų seminarijos profesorius. Čia jis dėstė dogminę teologiją ir katekizmą.
• 1894–1909 m. buvo Sankt Peterburgo Dvasinės katalikų akademijos profesorius, dėstė dogminę ir moralinę teologiją, kelerius metus buvo prefektas ir dvasios tėvas, nuo 1900 – inspektorius. Maironio rūpesčiu akademijoje įsteigta Sociologijos katedra. Dirbdamas akademijoje Maironis darė didelę įtaką kitiems šiame mieste studijuojantiems lietuviams – kėlė jų pasididžiavimą savo talentingais ir išsilavinusiais tautiečiais, skatino juos jungtis į lietuvių tautinį judėjimą.
• 1895 m. S. Garnio slapyvardžiu paskelbtas jo kūrinys Tarp skausmų į garbę.
• 1895 m. išspausdintas Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“. Šis leidinys literatūros tyrinėtojų yra pavadintas tautos atgimimo manifestu. Su juo prasideda naujas lietuvių grožinės literatūros etapas – moderniosios lyrikos. Pirmajame leidime buvo paskelbti 45 eilėraščiai, tarp jų Užtrauksim naują giesmę, Ten, kur Nemunas, Kur lygūs laukai, Oi neverk, motušėle, Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, Jei po amžių kada, Marija, Marija, Už Raseinių, Miškas ūžia ir kt. Trečiajame leidime buvo 13 naujų eilėraščių, tarp jų – Vilnius, Trakų pilis, Aš norėčiau prikelti, Eina garsas, Kur bėga Šešupė, Vakaras ant Keturių kantonų ežero, ir kt. Ketvirtas leidimas pasirodė 1913 metais. Į jį įtraukti 74 eilėraščiai, iš kurių 20 buvo nauji. Tarp jų – Ne taip senovėj tėvai gyveno, Ant Drūkšės ežero, Ačiū tau, Viešpatie ir kt. Šis leidinys ženklina prasidėjusį antrąjį poeto kūrybinės veiklos laikotarpį  – studijų laikotarpį žymėjusį kūrybinį entuziazmą dabar pakeitė prasidėjęs kūrybinis atoslūgis. Šiame „Pavasario balsų“ leidime daugiau asmeninių motyvų, mažiau kūrybinio polėkio. Penktasis leidimas pasirodė 1920 metais. Jame paskelbta 110 eilėraščių. Iš jų meniniu požiūriu vertingiausi  Lietuva brangi, Vasaros naktys, Jūratė ir Kastytis, Čičinskas, Varpai. Į 1926 m. išspausdintą Pavasario balsų leidimą buvo įtrauktas 131 eilėraštis, iš kurių 24 nauji (iš jų plačiausiai žinomi Skapiškio varpas, Ant Punios kalno, Kai kam).
• 1895 m. Maironis  S. Garnio slapyvardžiu išspausdino ir savo poemą Tarp skausmų į garbę (1907 m. paskelbtas antrasis jos variantas išspausdintas nauju pavadinimu – Jaunoji Lietuva).  Ši poema  padėjo pagrindus lietuvių literatūros lyrinės poemos žanrui.
• 1895 m. buvo paskelbtas ir Maironio pirmasis dramos kūrinys – libretas Kur išganymas? (vėlesnis jo pavadinimas – Kame išganymas?). Literatūrologai šį kūrinį vadina  pirmąją lietuvių literatūros  poetine filosofinę drama.
• Apie 1900 m. jis kartu su bendraminčiais įsteigė Lietuvių kalbos teisių atkūrimo sąjungą.
• 1902 m. tapo Mogiliavo garbės kanauninku.
• 1903 m. Maironiui dirbant Sankt Peterburgo Dvasinėje akademijoje buvo suteiktas teologijos mokslų daktaro laipsnis. 
• 1903 m. paskelbė teologijos veikalą Skaitiniai apie teisę ir teisingumą / Praelectiones de iustitia et iure.
• Nuo 1904 m. tapo Žemaičių kapitulos kanauninku.
• 1904 m. lenkų kalba parašė garsiąją poemą Nuo Birutės kalno (Z nad Biruty).
• 1905 m. buvo Rusijos imperijos švietimo ministro sudarytos komisijos lietuvių kalbos programai Lietuvos mokykloms parengti narys, pirmojo legalaus lietuviško laikraščio Lietuvių laikraštis (leidėjas A. Smilga) vienas iniciatorių ir bendradarbių ir oficialių rėmėjų.
• 1905 m. kartu su kitais bendraminčiais Didžiajam Vilniaus seimui parengė krikščionių demokratų partijos programos projektą.
• 1906 m. išleista Maironio parašyta Lietuvos istorija.
• 1906 m. išspausdintas literatūros istorijos ir kritikos veikalas Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga.
• 1908 m. Maironis tapo Vilniuje veikusios Lietuvos mokslo draugijos nariu.
• 1909 m. išspausdinta poema Raseinių Magdė.
• Nuo 1909 m. iki mirties (1932 m.) Maironis dėstė Kauno kunigų seminarijoje ir ėjo šios seminarijos rektoriaus pareigas. Seminarijoje jis propagavo lietuvybę – jau pirmą kartą kaip rektorius sakydamas kalbą seminaristams, jis į juos prabilo lietuvių kalba. Dirbdamas rektoriumi beveik visą laiką gyvendavo Kaune, tik vasaromis išvykdavo į Palangą, kurią labai mėgo, pas artimiausius giminaičius, o Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Upytėje, Krekenavoje (1915–1918) ir keliose kitose vietose. Kaune jis atpirko buvusius kunigaikščių Pacų rūmus ir juose ne tik pats gyveno, bet leido rūmuose įsikurti ir veikti lietuvių katalikiškų organizacijų centrams.
• 1912 m. tapo Žemaičių kapitulos prelatu.
• 1914 m. Lietuvoje buvo paskirtas Dvasinio teismo pirmininku (oficiolu).
• 1917 m., būdamas Lietuvos delegacijos nariu, dalyvavo Berno lietuvių konferencijoje.
• 1919 m. paskelbė teologinį veikalą Žemės savastis teologijos supratimu.
• 1920 m. išspausdinta jo poema Mūsų varguose (pradėta rašyti 1912 m.).
• Maironis yra istorinės draminės trilogijos autorius. Ją sudaro Kęstučio mirtis, Vytautas pas kryžiuočius ir Didysis Vytautas – karalius. Pirmasis kūrinys Kęstučio mirtis – pasirodė  1921 metais. 1930 m. paskelbtas jos pataisytas variantas. Drama buvo pastatyta 1924, 1930, 1937, 1988 metais. Šios poemos buvo skirtos Vasario 16-osios minėjimo spektakliams.
• 1922–1932 m. ėjo Kauno / Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) Moralinės teologijos katedros vedėjo pareigas, buvo šio universiteto profesorius (Teologijos-filosofijos fakulteto moralinės teologijos profesoriumi buvo išrinktas 1922 m.). Šiame universitete jis trumpą laiką skaitė ir lietuvių literatūros bei visuotinės literatūros kursus.
• 1925 m. buvo išleista ir pastatyta Maironio drama Vytautas pas kryžiuočius.
• 1926 m. išspausdinta Maironio parašyta Trumpa visuotinės literatūros istorija.
• 1926 m. sukūrė kovų su kryžiuočiais motyvais  libretą Nelaimingos Dangutės vestuvės.
• 1930 m. parašė dramą  Didysis Vytautas – Karalius.
• 1930 m. išleista ir pastatyta Maironio novelė Peliukas išgelbėjo (tai vienintelis žinomas Maironio proza parašytas kūrinys).
• 1932 m. spalio 15 d. Maironis buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesoriumi, o 1932 m. sausio 29 d. jam suteiktas šio universiteto literatūros garbės daktaro laipsnis.
• 1937 m. Maironio palaidojimo vietoje įrengtas architekto Stasio Kudoko sukurtas antkapinis paminklas-mauzoliejus.
• 1956 m. išspausdinta Lietuvos praeitis. Šį veikalą Maironis parašė pagal Motiejų Strijkovskį, Teodorą Narbutą.

Maironis daugelį metų aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, bendradarbiavo spaudoje, lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo tema yra paskelbęs ir daugiau straipnių rūsų leidiniuose. Reikšmingiausia Maironio kūrybos dalis, be abejo, lyrika. Jis ne tik nuolat tobulino savo poetinę kalbą, bet daug kuo prisidėjo ir prie bendrinės lietuvių kalbos norminimo bei  tobulinimo. Nemažai jo eilėraščių yra tapę daugelio iki šiol žinomomis dainomis. Maironis žinomas ir kaip užsienio šalių autorių kūrybos vertėjas į lietuvių kalbą. Jis vertė  Alfredo de Musset, Adomo Mickevičiaus, Sully Prudhomme’o kūrinius, Bilhanos poeziją, Rigvedos himnus. Na o Maironio kūrinių daugiausiai išversta į anglų, latvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbas.

Atminimo įamžinimas

• Kaune, name, kurį buvo nusipirkęs poetas ir kuriame jis gyveno, 1936 m. pradėjo veikti Maironio lietuvių literatūros muziejus, kuris nepraranda populiarumo ir yra gausiai lankomas iki šiol.
• Priešais Maironio lietuvių literatūros muziejų 1977 m. pastatytas Maironio paminklas (skulptorius Gediminas Jokūbonis, architektas Kazys Šešelgis).
• Kasmet vykstant Poezijos pavasariui,  laureatui įteikiama Maironio vardo premija.
• Bernotuose (Raseinių r.) veikia Raseinių krašto muziejaus ekspozicinis padalinys – Pasandravio istorinis draustinis (Poeto Maironio tėviškė).
• Daugelio Lietuvos miestų ir miestelių gatvės pavadintos Maironio vardu.

Naudota literatūra:

1. Vanda Zaborskaitė, „Maironis“, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
2. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, „Maironis“, Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1959, t. 18, p. 111–116.

Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ“