Fabijonas Kemėšis – kunigas, ekonomistas, visuomenės veikėjas. Gimė 1880-02-25 Vastapuose (Molėtų r.). Mirė 1954-01-21 Marijinske (Rusija), 1890–1895 m. mokėsi Palangos progimnazijoje, 1895–1897 m. –
Liepojos gimnazijoje, 1897–1902 m. – Kauno kunigų seminarijoje. 1902–1907 m. buvo Tauragės vikaras, kurį laiką pavadavo besigydantį kleboną, prisidėjo prie lietuviškų vakarų Tauragėje rengimo. 1907–1908
m. buvo Subačiaus, 1908–1911 m. – Vabalninko vikaras. 1911–1913 m. dirbo Vilniuje laikraščio „Viltis“ redakcijoje. 1913 m. išvyko į Škotiją, kur redagavo „Išeivių draugą“. 1914 m. persikėlė į JAV, redagavo „Draugą“, „Darbininką“. Organizavo išeivius remti Lietuvos nepriklausomybę. 1924 m. Vašingtone baigė katalikų universitetą. Grįžęs į Lietuvą, 1924–1940 m. ir 1941–1944 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje dėstė politinę ekonomiją, žemės ūkio kooperaciją. Buvo Akademijos bažnyčios rektorius. 1945 m. paskirtas Viešintų, 1946 m. – Pandėlio klebonu. 1946 m. suimtas ir 1947 m. pasmerktas lagerio kančioms. Išleido studijas „Pramoninės demokratijos pagrindai“ (1923), „Socialinės bei politinės ekonomijos
įvadas“ (1938), „Socialinis Kristaus religijos pobūdis“ (1938) ir kt. Bendradarbiavo daugelyje Lietuvos ir Amerikos laikraščių.
Rengiant tekstą panaudota informaciją, paskelbta 2007 m. Vilniaus dailės akademijos išleistoje knygoje „Tauragės kraštas: istorija, kultūra, meno paminklai“, p. 489–504 (Kazio Misiaus tekstas)