Zita Kelmickaitė (1951–2023) – etnomuzikologė, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja, kultūros projektų iniciatorė ir vadovė, pedagogė, politikė, visuomenės veikėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė.
Gimė 1951 m. spalio 19 d. Klaipėdoje, mirė 2023 m. gegužės 27 d. Vilniuje. Mokėsi Klaipėdos K. Donelaičio vidurinėje mokykloje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija), Stasio Šimkaus muzikos technikume Klaipėdoje, Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, LSSR konservatorijoje (Juozo Gaudrimo klasė), kurią baigė 1975 metais. Vėliau muzikologijos žinias gilino tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) teatro, muzikos ir kinematografijos instituto aspirantūroje (Izalijaus Zemcovskio klasė). Aspirantūros studijas baigė 1983 m.
1973–1975 m. dirbo Lietuvos radijo Vaikų ir jaunimo redakcijos muzikos redaktore. 1975–1976 m. buvo LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetų, nuo 1978 m. LSSR konservatorijos (nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademija, nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytoja. Čia jai 1992 m. suteiktas docentės vardas.
1974 m. pradėjo rengti muzikos laidas Lietuvos radijuje. 1976–1978 m. buvo savaitraščio „Literatūra ir menas“ muzikos skyriaus redaktorė.
1978–2007 m. vadovavo Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“ vadovė.
1980 m. pradėjo kurti muzikines televizijos laidas, scenarijus televizijos filmams.
Ji buvo festivalių „Skamba skamba kankliai“, 1987 m. ir 1993 m. – „Baltica“, „Smithsonian folklife festival“ Vašingtone (JAV), Baltijos kultūros dienų (Švedija) Lietuvos programos meno vadovė.
1995–2000 m. rengė katalikų radijo programos „Mažoji studija“ laidas „Muzikos menas“.
2003–2004 m. ėjo Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikos fondo pirmininkės pareigas.
Lietuvos liberalų sąjungos, 2003 m. Liberalų ir centro sąjungos Vilniaus miesto skyriaus narė. 2003–2010 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.
Buvo itin populiari šių Lietuvos radijo ir televizijos laidų vedėja: „Neišjunk televizoriaus“, LRT Kultūra – „Gyvenimo ratu su Zita Kelmickaite“ (2007–2009 m.), LRT – „Ryto suktinis“, „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“.
Kaip komisijos narė dalyvavo televizijos muzikiniuose projektuose: LRT – „Auksinis balsas“, „Lietuvos dainų dešimtukas“, „Triumfo arka“, TV3 – „Chorų karai“.
2000 m. Vilniuje veikianti leidykla „Baltos lankos“ išleido jos spaudai parengtą romanų knygą „Aš iš meilės gavau džiovą“, kurioje kartu su žodžiais spausdinamos ir dainų natos.
Yra parašiusi ir spaudoje paskelbusi straipsnių muzikinės kultūros palikimo, šiuolaikinės lietuvių muzikos temomis.
1997 m. Z. Kelmickaitės nuopelnai puoselėjant lietuvių tradicinę kultūrą buvo įvertinti Jono Basanavičiaus premija. 2000 m. ji apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius, 2012 m. – Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk”, 2018 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.
2023 m. gegužės 27 d. paskelbtoje Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje Z. Kelmickaitės artimiesiems, draugams, visai Lietuvos kultūros ir mokslo bendruomenei rašoma: „Netekome ryškios muzikos bendruomenės narės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentės, savo gyvenimą paskyrusios lietuvių folkloro puoselėjimui, mūsų šalies muzikinio palikimo išsaugojimui. Z. Kelmickaitė visa savo esybe, neišsemiama energija ir optimizmu, kūrybine, pedagogine ir žurnalistine veikla, vidine šiluma teigė ir mylėjo gyvenimą, savo talentu ir asmenybės charizma skiepijo meilę Lietuvai ir jos žmonėms.“
Lietuvos radijo ir televizijos portale 2023 m. gegužės 27 d. pažymėta: „Televizijos žiūrovų ir kolegų atmintyje Z. Kelmickaitė visuomet išliks kaip temperamentinga ir nenustygstanti vietoje. „Kai kas bėga maratoną, o aš bėgu gyvenimo maratoną, džiaugdamasi, kad galiu ką nors parodyti Lietuvai: žmones, kurie gražiai gyvena, džiaugiasi vaikais, dainuoja ar dar ką daro. Tai yra mano gyvenimo, žmonių maratonas“, – rudenį minėdama 71-ąjį gimtadienį portalui LRT.lt sakė žiūrovų mylima laidų vedėja.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė šiame portale paskelbtoje užuojautoje sako, kad Z. Kelmickaitės mirtis yra „didžiulė netektis Lietuvai. Zita buvo nepaprastai žmogiška, talentinga ir charizmatiška, ji turėjo unikalią savybę rasti kalbą ir su vaiku, ir su senjoru. Zita buvo ta žurnalistė, kuri atrasdavo talentus atokiausiuose Lietuvos kampeliuose, mokėjo įžvelgti Lietuvos regionų autentiškumą, ji buvo mylima ir televizijos žiūrovų, ir socialinių tinklų skaitytojų, tai didelis praradimas ir LRT auditorijai. Zitos nepaprastai trūks, užuojauta artimiesiems.“
Nuotraukoje – Zita Kelmickaitė 2013 m. birželio 15 d. Dautarų dvare
Fotografas Algirdas. Nuotrauka iš: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Kelmickaite_Zita_2013-06-15_Dautaru_dvaras.jpg
Parengė Kazimieras Prušinskas