Rymantas Jonas Kažys – mokslininkas, habil. dr., inžinierius, profesorius (1981), Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas (akademikas). Svarbiausios mokslinių tyrimų ir interesų sritys: ultragarsiniai matavimai ir neardomieji bandymai ekstremaliose sąlygose, ultragarsinės techninės ir medicinos diagnostikos metodai ir sistemos, skaitmeninis ultragarsinių signalų ir laukų apdorojimas bei kompiuterinis modeliavimas.
Jis gimė 1943-03-03 Skuode. 1960–1965 m. mokėsi Kauno politechnikos institute ir jį 1965 m. baigė. 1965–1974 buvo Kauno politechnikos instituto mokslo darbuotojas, 1967–1970 mokėsi Kauno politechnikos instituto aspirantūroje,1970 m. pradėjo dėstyti Kauno politechnikos institute (nuo 1990 m. – Kauno technikos universitetas). 1974–1981 m. buvo šio instituto Ryšių katedros docentas, 1981–1982 m. – profesorius, 1982–1991 m. buvo– Teorinės radiotechnikos katedros vedėjas, nuo 1991 m. – profesorius. 1996 m. paskirtas dirbti K. Baršausko ultragarso mokslo instituto direktoriumi (šias pareigas ėjo 1996–2016 m., o 2016 –2021 m. buvo šio instituto mokslo vadovas. 1998 m. mokėsi ABB koncerne (Švedija). 2007–2011 m. buvo Kauno technikos universiteto mokslo prorektorius.
Tarptautinio elektrotechnikos ir elektronikos inžinierių instituto (IEEE) narys (1993). Yra dirbęs mokslinį darbą Čekoslovakijoje (1970–1972), Japonijoje (1977–1978), Prancūzijoje (1991, 1996), Vokietijoje (1990–1991), Švedijoje (1994–1996), skaitęs paskaitas Upsalos universitete.
Apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Ultragarsinių plokštelių pavidalo matavimo pjezokeitiklių pagrindinių charakteristikų tyrimas“ (elektrinių matavimų technika, 1970), technikos mokslų daktaro disertaciją „Ultragarsinių dinaminių matavimo sistemų sukūrimo pagrindai“ (radijo matavimų prietaisai, 1980; nostrifikuotas į habilituoto technologijos mokslų daktaro laipsnį). Koncerne „ABB“ (Švedija) suteikta aukščiausio III lygio ultragarsinių bandymų eksperto kvalifikacija (1998). Lietuvos MA tikrasis narys (2001).
Ištyrė ultragarso bangų sklidimo įvairiose terpėse ypatumus. Tyrimo rezultatai panaudoti kuriant ultragarsines matavimo, vizualizavimo ir diagnostikos sistemas, veikiančias gamybinėmis ir ekstremaliomis sąlygomis, ultragarsinius šiluminės energijos apskaitos, taip pat tikslius ultragarsinės medicinos biometrijos ir diagnostikos prietaisus ir kt. Sukūrė ir įdiegė (1993–1995) dideliu greičiu judančios popieriaus juostos mechaninių savybių matavimo gamybinėmis sąlygomis technologiją, kuri užpatentuota JAV, Kanadoje ir Švedijoje. Vadovavo (2001–2011) kartu su Belgijos branduolinių tyrimų centru vykdytam tarptautiniam projektui MYRRHA, kurio tikslas – sukurti ultragarsinę vizualizacinę sistemą, veikiančią skysto metalo aplinkoje branduolinio reaktoriaus viduje. Vykdant šį projektą pirmą kartą pasaulyje sukurta ultragarsinė vizualizavimo technologija, leidžianti gauti IV kartos branduolinių reaktorių vidaus vaizdus ekstremaliomis sąlygomis – skysto metalo aplinkoje esant stipriai radiacijai ir aukštam slėgiui. 2018 ši technologija užpatentuota Prancūzijoje (FR 12 025 17). Sukūrė (2011–2014) skystų plastmasių tankio ir klampos matavimo technologiją, tinkamą gamybinėms sąlygoms. 2018- 2019 vadovavo anglies deginimo atliekų- pelenų dulkių koncentracijos ultragarsinės stebėjimo technologijos, tinkamos gamybinėms sąlygoms, sukūrimui.
Paskelbė daugiau kaip 100 ultragarsinių matavimų ir neardomųjų bandymų srities išradimų. Parengė ir išleido 3 monografijas, 2 vadovėlius, 2 mokomasias priemones; svarbiausios: „Ultragarsinės informacinės matavimo sistemos“ (rusų k., 1986), „Objektų struktūros vizualizacijos metodai; Audiovizija ir ultragarsinė introskopija; Specialūs audiovizijos metodai ir priemonės“ (rusų k., knyga „Neardanti kontrolė“, tomas Nr.5, „Introskopija ir kontrolės automatizavimas“, 1993), „Neelektrinių dydžių matavimo metodai“(1997), „Neelektrinių dydžių matavimas“ (2007), „Matavimų automatizavimas ir matavimo sistemos“ (2006). Paskelbė 250 straipsnių, iš jų 106 iki 2023 metų įtraukti į „Clarivate Analytics Web of Science“ mokslo duomenų bazę. Pagrindinė straipsnių tematika – ultragarsinių bangų sklidimas, ultragarsinių matavimų ir vizualizacijos metodai bei neardomieji bandymai.
Skaitė kviestinius pranešimus ultragarsinės diagnostikos ekstremaliomis sąlygomis tematika daugiau nei 80 pasaulinių ir Europos kongresų. Dirbo mokslinį darbą Čekoslovakijoje (1971–1972), Japonijoje (1977–1978), Prancūzijoje (1991, 1996), Vokietijoje (1990–1991), Švedijoje (1994–1996). Skaitė paskaitas Upsalos universitete (Švedija, 1996).
Vadovavo 20 tarptautinių Europos Sąjungos Bendrosios Programos projektų „Framework 5“, „Framework 6“ ir „Framework 7“ (nuo 2002) ir HORIZON 2020 projektų. Parengė 20 technologijos mokslo daktarų. Tarptautinio inžinierių elektrotechnikų ir elektronikų instituto (IEEE) narys (Life Senior Member), Lietuvos neardomųjų bandymų ir techninės diagnostikos draugijos prezidentas (iki 2022), Lietuvos akustikų sąjungos viceprezidentas, Amerikos akustikos draugijos, LPK Mokslo ir gamybos integracijos tarybos, KTU Senato narys (iki 2016). Žurnalo „Ultragarsas“ vyriausiasis redaktorius (1996–2012), žurnalo „Matavimai“ redakcinės kolegijos, žurnalo „Insight“ (Didžioji Britanija) patariamosios tarybos, daugelio doktorantūros komisijų narys.
Lietuvos rektorių konferencijos Mokslo komiteto pirmininkas (2008–2011), Europos universitetų asociacijos Doktorantūros studijų valdymo komiteto narys (2009–2011), VšĮ „Technopolis“ valdybos pirmininkas (2009–2012).
Tarptautinės neardomųjų bandymų akademijos narys (nuo 2010), LR Vyriausybės darbo grupės (2010–2011) narys. Nuo 2011 iki 2022 – Matavimų inžinerijos doktorantūros komiteto KTU pirmininkas, Elektros ir elektronikos doktorantūros komiteto narys, LSMU profesorių ir vyriausiujų mokslo darbuotojų atestacinės komisijos narys. Nuo 2018 iki 2022 Lietuvos mokslo premijų komiteto narys.
Svarbiausi apdovanojimai: Lietuvos valstybinė mokslo (1975), Lietuvos Ministrų Tarybos (1988), Lietuvos MA prof. K. Baršausko (1995) premijos. Du kartus yra tapęs Lietuvos mokslo premijos laureatu už darbų ciklus: „Ultragarsinės techninės ir medicininės diagnostikos metodai ir sistemos (1986–1995)“ (1999) ir „Ultragarsinės matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijos ekstremalioms sąlygoms (2001–2015)“ (2016). Yra apdovanotas Partnerystės pažangos premija (2008). Žurnalo „Veidas“ projekto „Mini Nobelis“ laureatas (technologijų srityje, 2014). 2018 m. apdovanotas Kauno miesto mokslo premija už darbus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse, 2022 m. – Lietuvos Mokslų akademijos atminimo medaliu, 2005 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžium, 2006 m. – Belgijos karaliaus karūnos Karininko ordinu (2006).
Tekste panaudota informacija, paskelbta Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje adresu http://www.lma.lt/asmsv/intranetas/index.php?m=profile&user=305.