Alfonsas Kalnius – lietuvių kalbininkas, tekstologas. Gimė 1907 m. sausio 10 d. Auksūdyje (Kretingos r.), mirė 1981 m. birželio 7 d. Kaune. 1938 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą (diplominis darbas apie Simono Daukanto raštų žodyną). Tobulinosi Vienoje. 1934–1963 m.mokytojavo Kauno vidurinėse mokyklose. Parašė „Lietuvių kalbos rašybos vadovėlį“ (kartu su Zigmu Kuzmickiu ir Jurgiu Talmantu, 1938), „Lietuvių kalbos sintaksę“ (1943). Kartu su kitais parengė „Lietuvių kalbos rašybos žodyną“ (1948); jis parašė didžiąją dalį šio leidinio teksto). Redagavo Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzę“ (1947), sudarė autografais paremtus Žemaitės „Raštus“ (1–4, 1948) ir juos redagavo. Redaguodamas tekstus, siekė maksimaliai išlaikyti autorinį tekstų autentiškumą. Rašė atsiminimus. Paskelbė straipsnių „Tautos mokykloje“, „Židinyje“,
„Akademike“, „Gimtojoje kalboje“. Domėjosi vaikų kalbos problemomis.
Literatūra:
2. A. Pupkis. „Alfonsas Kalnius“. GK 1, 1997, p. 16.