Eimutis Juzeliūnas mokslininkas, chemikas, habilituotas mokslų daktaras, pedagogas, profesorius, visuomenės veikėjas.
Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys – elektrocheminė medžiagotyra, paviršiaus technologijos, superlaidininkų kvantinių interferometrinių prietaisų (SQUID) magnetometrija, metalų korozijos dėl aplinkos ir mikrobiologinių veiksnių tyrimas.
Jis gimė 1958 m. balandžio 8 d. Kuršėnuose (Šiaulių r.). 1964–1975 m. mokėsi Tytuvėnų (Kelmės r.) vidurinėje mokykloje. 1975–1981 m. studijavo Vilniaus universitete. Baigęs studijas 1981–2010 m. ir nuo 2018 m. dirba Fizinių ir technologijos mokslų centre (1992–2010 m. Chemijos institutas).
1993–1995 m. buvo Medžiagotyros ir korozijos skyriaus vadovas, nuo 1995 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas, 2001–2010 m. – direktorius.
1994 ir 1998–2008 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. Čia jam 1998 m. suteiktas profesoriaus vardas.
Laimėjęs Europos Sąjungos finansuojamą M. Curie stipendiją, 2009–1914 m. dirbo Kembridžo universitete.
2014–2018 m. buvo Klaipėdos universiteto rektorius.
Kartu su kitais kolegomis jis yra sukūręs juodojo silicio gamybos technologiją, mikrogravimetrinius jutiklius lydinių korozijai tirti.
Yra paskelbęs daugiau kaip 140 mokslinių straipsnių. Yra dviejų išradimų autorius.
Yra stažavęsis Pensilvanijos, Vanderbilto universitetuose (Jungtinės Amerikos Valstijos), Karlo‑Winnackerio institute (Vokietija).
Nuo 2008 m. – Lietuvos mokslo institutų direktorių konfederacijos pirmininkas.
2005 m. apdovanotas Th. von Grotthusso medaliu.
2007 m. jam kartu su R. Ramanausku už pasiekimus moksle paskirta Lietuvos mokslo premija.
Naudota literatūra:
- Kuršėnų enciklopedija, Vilnius, 2005, p. 105.
- Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/eimutis-juzeliunas/ (žr. 2022-11-02).
Parengė Danguolė Želvytė
Tekstas paskelbtas 2022 m. įgyvendinat Spaudos, radijo ir televizijos remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
