XIX a. pab. tarp artimiausių Povilo Višinskio (1875–1906), Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943) bičiulių buvo ir knygnešė, daraktorė, tautosakininkė, spaudos bendradarbė Jadvyga Teofilė Juškytė. Gimė ji 1869 m. sausio 13 d. Pernaravoje (Kėdainių r.). Pradžios mokslus baigė namuose, kur ją mokė tėvai ir privatūs mokytojai. Pati kitus pradėjo mokyti vos sulaukusi dvylikos. Ji organizavo slaptą mokyklėlę ir joje net 15 metų mokė dažniausiai po dešimt vaikų. Sužinojusi apie tokią daraktorystę, valdžia Juzefą pradėjo persekioti.
Pirmuosius lietuviškus laikraščius ir žurnalus mergina gavo iš dr. Jono Šliūpo (1861–1944), kuris bendravo su jos tėvais. Šiuos leidinius ji ne tik pati skaitydavo, bet ir platindavo patikimiems žmonėms. Nuo 1895 m. Širšės slapyvardžiu pradėjo bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje. J. T. Juškytės tekstų yra išspausdinta leidiniuose „Tėvynės sargas“, „Ūkininkas“, „ Varpas“ ir keliuose kituose. Spaudoje ji yra paskelbusi ir grožinės literatūros kūrinėlių. Iškilus reikalui, rengdavo spaudai ir mokyklinius vadovėlius. Kartu su P. Višinskiu 1898 m. aplankė sergantį Lietuvos Tautinės giesmės autorių Vincą Kudirką (1858–1899). Prisidėjo parvežant į Lietuvą Kazanės psichiatrijos ligoninėje buvusį kalbininką Kazimierą Jaunių (1848–1908). Yra mokiusi Vlado Pūtvio-Putvinskio (1873–1929) žmoną Emiliją bei jos seseris Gruzdytes. 1903–1904 m. gyveno Šilo Pavėžupyje (Kelmės r.) pas Putvinskius. Ten ji atrinkinėdavo, rengdavo publikacijas „Varpui“, platindavo lietuvišką spaudą. 1905 m. J. T. Juškytę grafas Vladimiras Zubovas (1862–1933) pakvietė dirbti mokytoja jo įsteigtose ir išlaikomose mokyklose, kurios veikė Ginkūnuose ir Gubernijoje. Čia ji mokytojavo iki 1912 m.
Ji buvo drąsi. Platindama lietuvišką spaudą yra net Plungės grafo Mykolo Oginskio prašiusi, kad šis padėtų išvežti iš Palangos lietuvišką spaudą. Prisidėjo steigiant Žiburėlio draugiją.
Nepriklausomos Lietuvos metais organizavo valsčiaus savivaldybę, įsteigė kooperatyvą, buvo jo vedėja, organizavo šaulių būrį, ilgą laiką buvo jo pirmininkė. 1920–1930 m. dirbo pradžios mokyklos vedėja.
Apdovanota LDK Gedimino III laipsnio ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Mirė 1948 m. kovo 16 d. Milvyduose (Kėdainių r.). Palaidota Parnaravos kapinėse, šeimos kape.
Nuotraukoje – 1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje suvaidinto pirmojo lietuviško spektaklio organizatoriai. Antra iš