Jis gimė 1872 m. spalio 19 d. Poškėčių km. (Pakruojo r.) . Mokėsi Pakruojyje, Šiauliuose, baigė Kauno dvasinę seminariją. Iš pradžių dirbo Raseinių mokyklos kapelionu ir vikaru. Surinko A. Fromo–Gužučio rankraščius, išgarsino jį kaip rašytoją, surinktus raštus perdavė J. Tumui–Vaižgantui. Vėliau, vikaraudamas Laukuvoje (Šilalės r.), pagal Raseiniuose surinktą medžiagą parašė veikalą „Žemaičių bajorai“. kurį profesoriui L. Kšivickiui tarpininkaujant lietuvių kalba planavo išleisti Krokuvos universitetas.
Nuo 1909 m. – Varnių (Telšių r.) klebonas. Gyvendamas Varniuose, atliko nemažą darbą aiškindamasis, kur palaidoti vyskupo Merkelio Giedraičio palaikas (apie paieškų rezultatus 1910 m. paskelbė leidinyje „Draugija“. Savo tekstus skelbė „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“, „Viltyje“, „Draugijoje“ pasirašinėdamas Poškėčių Antano slapyvardžiu.
Lenkų kalba parašė brošiūrą „Vivos voco. – Sprawozdanie wyborcze do IV–ej Dumy, Wilnie“ (1913) . Šiame leidinyje ginamas lietuvių blokas.
A. Juozapavičius buvo vienas iš „Vilties“ steigėjų, artimas rašytojo J. Lindės-Dobilo draugas, daug kuo prisidėjęs, kad būtų išleistas jo
romanas „Blūdas“.
1925 m. Varniuose atgaivino prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikusį smulkaus kredito draugijos banką. Pirmininkavo Šaulių organizacijos būrio valdybai, buvo Lietuvos kariuomenės kapelionas.
Išleido 30 puslapių brošiūrą „Latvių žemdirbių sąjunga“. Užrašė nemažai varniškių prisiminimų apie vyskupą Motiejų Valančių. Jis inicijavo paminklo M. Valančiui Varniuose statybą.
Didžiausias A. Juozapavičiaus rašto darbas – „Žemaičių Medininkai–Varniai“. Mirė 1940 m. spalio mėnesį. Palaidotas senosiose Varnių kapinėse.
Parengė Virginijus Baranauskas
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022: Žemaičiai Vilniuje“
Informacija atnaujinta 2006-08-28