Juodka Benediktas

Benediktas Juodka – mokslininkas, mikrobiologas, profesorius (1982), Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys (1990), Latvijos Mokslų akademijos užsienyje narys (1994), Europos mokslų ir menų akademijos (Zalcburgas, 1994), Europos menų, gamtos ir hum. mokslų akademijos (Paryžius, 2002) titulinis narys, Italijos žemės ūkio akademijos narys korespondentas (2003), habilituotas mokslų daktaras (fiziniai m.; chem. m. dr. 1981), Vilniaus universiteto rektorius (2002–2012 m.).
  
Pagrindinės tyrimų kryptys: nukleorūgščių ir baltymų kompleksų sandara ir funkcijos, jų paprasčiausių modelių sintezė, nukleorūgščių apykaitos fermentai,
fotodinaminės onkoterapijos biocheminiai aspektai. Sukūrė nukleorūgščių ir baltymų kovalentinių kompleksų modelių sintezės metodų, ištyrė jų savybes ir pritaikymą molekulinėje biologijoje.

B. Juodka gimė 1943 m. sausio 13 d. Utenoje. Jaunystėje gyveno Garhžduose. 1949–1960 m. mokėsi Gargždų vidurinėje mokykloje. 1962 m. pradėjo studijuoti Vilniaus universitete. Antrame kurse studijas tęsė Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete (jį baigė 1965 m.), o 1968 m. baigė aspirantūros studijas ir apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją.
1968 m. parėjo dėstyti VU. 1971–2003 m. buvo VU Biochemijos ir biofizikos katedros vedėjas (šiai katedrai vadovavo daugiau kaip 30 metų).
1974–1975 m. stažavosi JAV. Yra stažavęsis ir Čekoslovakijoje, dirbęs mokslinį darbą, skaitęs paskaitas įvairiose šalyse. 1991–2000 m. buvo 
Vokietijos vėžio tyrimo centro Heidelberge kviestinis profesorius.
1991–2001 m. ėjo VU prorektoriaus pareigas, 2002–2012 m. buvo šio universiteto rektorius.
2012–2016 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo ir jo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Lietuvos MA narys korespondentas – nuo 1987 m. 1992–2003 m. ėjo Lietuvos MA prezidento pareigas. 
Kuriant nukleino rūgščių modelių sintezės metodus B. Juodka tapo pripažintu tarptautiniu autoritetu, konsultacijoms, paskaitoms ne kartą buvo kviečiamas į Debreceno, Frankfurto prie Maino, Heidelbergo universitetus bei mokslo centrus.
1985 m. jo mokslinė veikla įvertinta Lietuvos valstybine mokslo, vėliau – Theodoro Grotthusso premija, Baltijos šalių mokslo akademijos medaliu.

  
B. Juodkos parašytos svarbiausios knygos:
Kovalentinės nukleino rūgščių ir baltymų struktūros bei jų cheminis modeliavimas (1985);
Gamtiniai kovalentiniai mononukleotid–baltyminiai junginiai: paplitimas, struktūra ir funkcijos (kartu su A. Markucku, 1995);
Nukleino rūgščių chemijos ir biochemijos pagrindai (1988) ir kt.