Jucys Adolfas

Adolfas Jucys (1904–1974) – profesorius, fizikas teoretikas, mokslų daktaras (1951), akademikas (1953), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjas, šiuolaikinės teorinės fizikos Lietuvoje pradininkas, poetas, kraštotyrininkas. Svarbiausia mokslinių tyrimų sritis – atomo teorija. Jis laikomas Lietuvos fizikų teoretikų mokyklos tėvu. Sukūrė, žymiai patobulino arba apibendrino atomų kvantmechaninio tyrimo metodus: vienkonfigūracinį ir daugiakonfiguracinį Hartrio ir Foko suderintinio lauko, nepilno kintamųjų atsiskyrimo bei išplėstinį skaičiavimo metodus, dvielektronių būsenų modelį.

Gimė A. Jucys 1904 m. rugsėjo 12 d. Klausgalvių Medsėdžių kaime (Salantų valsčius, Kretingos apskritis).

1912 m. pradėjo mokytis Salantų liaudies parapinėje mokykloje. 1922 m. įstojo į Kretingos progimnazijos trečiąją klasę. 1926 m. baigė
Plungės gimnaziją. 1927 m. įstojo į Kaune veikusį Lietuvos universitetą (baigė 1931 m.). Jo baigiamasis diplominis darbas buvo „Triodinė
lemputė“.

Vėliau dirbo universiteto Fizikos katedros laborantu, nuo 1938 m. – vyriausiuoju asistentu. Vėliau Anglijoje gilino teorinės fizikos žinias – 1933, 1938, 1939–1940 stažavosi Mančesterio ir Kembridžo universitetuose. 1940 m. dėstytojavo Vilniaus universitete , 1944–1971 m. jis buvo Vilniaus universiteto teorinės fizikos katedros vedėjas. Čia jam suteiktas docento laipsnis. 1951 m. apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją.
1945–1949 m. buvo Vilniaus pedagoginio instituto direktorius, Lietuvos švietimo ministerijos aukštųjų mokyklų valdybos viršininkas, ėjo kitas atsakingas pareigas, buvo kelių Lietuvos universitetų profesorius, įvairių draugijų ir komisijų narys, aktyviai bendradarbiavo Lietuvos ir užsienio spaudoje, skaitė paskaitas tarptautinėse mokyklose Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Italijoje ir keliose kitose šalyse, vadovavo daugiau negu 50-iai mokslo kandidatų.

Įkūrė Vilniaus teoretikų mokyklą, daug prisidėjo prie aukštųjų mokyklų atkūrimo, svarbiausių fizikos ir kitų mokslų krypčių formavimo Lietuvoje. Jo iniciatyva įkurtas Fizikos ir matematikos institutas, iš kurio kilo visi dabartiniai fizikos institutai,Jo rūpesčiu Lietuvoje įkurtas pirmasis Skaičiavimo centras, įsteigtas „Lietuvos fizikos rinkinys“.

Jis taip pat domėjosi lietuvių kalba (domėjosi vietovardžių, fizikos terminų problematika), krašto istorija, papročiais. Laisvalaikiu studijuodavo senas bažnytines knygas, domėjosi savo kilme, rinko informaciją apie Motiejų Valančių, talkino kuriant vyskupo gimtinės muziejų Nasrėnuose. Nemažai jos straipsnių krašto istorijos tema paskelbta Žemaitijos spaudoje.

Jis – daugelio mokslinių atradimų, knygų įvairiais fizikos klausimais autorius.
Svarbiausi A. Jucio veikalai: : Judėjimo kiekio momento teorijos matematinis aparatas (parašė kartu su Y. Levinsonu ir V. E. Vanagu, 1960, rusų kalba ir anglų kalba 1962, išleista Izraelyje ir Didžiojoje Britanijoje, 1964 – Jungtinėse Amerikos Valstijose), Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje (su A. R. Bandzaičiu, 1965 ²1977 rusų kalba) ir Atomo teorijos matematiniai pagrindai (su Algimantu Savukynu, 1973, rusų kalba), Rinktiniai darbai. Daugiaelektronių atomų teorija (1978, rusų kalba).

Buvo Plungiškių draugijos prezidentas.

A. Jucys mirė 1974 m. vasario 4 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Parengė Virginijus Baranauskas

Literatūra:
1. Romualdas Karazija, „Adolfas Jucys“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/adolfas-jucys/.

Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022: Žemaičiai Vilniuje“