Petras Jonikas (1906–1996) – kalbininkas, pedagogas, profesorius, spaudos bendradarbis, knygų autorius ir bendraautoris, redaktorius, mokslo ir visuomenės veikėjas. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų sritys: bendrinės lietuvių kalbos istorija, kalbos kultūros problemos, lietuviškos pavardės, vietovardžiai.
Jis gimė 1906 m. kovo 25 d. Antringyje (dabar Ringiai, Viduklės sen, Raseinių r.).
1923 m. Tauragėje baigė gimnaziją, kurioje mokėsi nuo 1920 m., 1927 m. – Tauragės mokytojų seminariją (čia mokėsi 1923–1927 m.). Spaudoje pradėjo bendradarbiauti dar besimokydamas gimnazijoje. 1927–1934 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete ir kartu dėstė lietuvių kalbą aukštesniosiose mokyklose. Po studijų šiame universitete buvo paliktas ruoštis profesūrai. 1935–1937 m. kalbotyros studijas gilino Rygos, Karaliaučiaus ir Vienos universitetuose. 1935–1940 m. buvo Lietuvių kalbos draugijos ir jos valdybos narys, 1935–1939 m. – Latviešu filologu biedrības (liet. Latvių filologų draugijos) narys. Nuo 1937 m. gruodžio iki 1942 m. spalio mėnesio dirbo Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir Vilniaus universitete Lietuvių kalbos katedros vyresniuoju asistentu, 1942 m. lapkričio–1944 m. birželio mėn. buvo šių katedrų docentas. 1938–1941 m. Lietuvoje ir 1958–1960 m. Čikagoje redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“. 1940–1944 m. dirbo Lietuvių kalbos institute. 1942 m. apgynė disertaciją tema „Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis priešaušrio ir „Aušros“ laikais“. 1942 m. sausio 31 d. Vilniaus universitete jam suteiktas filologijos daktaro laipsnis. Tais pačiais metais jam buvo suteiktas ir pedagoginis docento vardas.
1944 m., artėjant frontui, pasitraukė iš Lietuvos. Iki 1949 m. gyveno Vokietijoje. 1946 m. kurį laiką Hanau lietuvių gimnazijoje dirbo lietuvių kalbos mokytoju, o 1946–1949 m. profesoriavo Pabaltijo universitete Hamburge, čia dėstė lietuvių bei baltų kalbotyros disciplinas.
1949 m. apsigyveno JAV. Čia jis iš pradžių dirbo „Naujienų“ laikraštyje ir vedė šio leidinio „Kalbos“ skyrių. 1951 m. P. Joniko iniciatyva per Lietuvių profesorių draugiją JAV buvo įsteigtas Lituanistikos institutas. Iš pradžių P. Jonikas buvo laikinasis instituto prezidentas, o 1952 m. jis buvo išrinktas prezidentu ir šias pareigas ėjo 1952–1964 metais.
P. Jonikas Čikagos universitete studijavo bibliotekininkystę. 1957–1973 m. jis dirbo Čikagos universiteto bibliotekoje. Nuo 1958 m. jis dėstė Čikagos Pedagoginiame lituanistikos institute, 1969–1978 m. buvo šio instituto rektorius, 1970–1973 m. – Čikagos universiteto baltų kalbų profesorius, dėstė baltų kalbas.
P. Jonikas yra ėjęs ir Amerikos lietuvių draugijos valdybos sekretoriaus bei pirmininko pareigas, nuo 1950 m. buvo Čikagos Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas, nuo 1955 m. – Baltų instituto Bonoje narys korespondentas.
Yra paskelbęs straipsnių iš lietuvių antroponimikos ir toponimikos, publikacijų apie lietuvių kalbininkus Joną Jablonskį, Frydrichą Kuršaitį, Joną Jušką ir keletą kitų. Išleido gimtosios tarmės aprašą – „Pagramančio tarmė“ (1939), studijas „Lietuvių kalbos istorija“ (1952), „Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis antrojoje XIX a. pusėje“ (1972), „Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: Visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai“ (1987) ir kt.
Jis redagavo Antano Salio „Raštus“ (4 t. 1979–1992), Vaclovo Biržiškos „Aleksandryną“ (3 d. 1960–1965), sudarė P. Skardžiaus darbų bibliografiją. Bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijoje“ ir „Encyclopedia Lituanica“, spaudos leidiniuose „Švietimo darbas“, „Kultūra“, „Lietuvos žinios“, „Židinys“, „Trimitas“, „Kalba“, „Gimtoji kalba“, „Vairas“, „Cel’i“, „Archivum Philologicum“, „Mūsų senovė“, „Aidai“, „Naujienos“, „Beitrigäge zur Namenforschung“ ir kai kuriuose kituose.
Petras Jonikas mirė 1996 m. vasario 3 d. Riverside (JAV), palaidotas Čikagoje.
Parengė Loreta Sungailienė
Naudota literatūra:
Tauragės kraštas: istorija, kultūra, meno paminklai, Vilnius, 2007, p. 489–504 (Kazio Misiaus tekstas).
„Petras Jonikas“, Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1956, p. 477.
Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/petras-jonikas/.
Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
