Mykolas Jakovlevas-Mateckis (1890–1978) – valstybės ir visuomenės veikėjas. Jis gimė 1890 m. rugpjūčio 8 d. Luokės (Telšių r.). miestelio inteligentų šeimoje. Jo tėvas Vincas buvo karininkas, o motina Augusta Herling – vokietė, kilusi iš Žagarės dvarininkų giminės. Šeima gyveno Micaičių palivarke, esančiame Žemaitijoje, Kuršėnų valsčiuje (Šiaulių apskr.). Micaičių palivarke buvo žemaitiški trobesiai (didelis, dviejų galų namas, svirnas, arklidė su vežimine ir malkine, tvartas, daržinė, klojimas su jauja, pirtis) ir didelis sodas su prie jo prigludusiu liepų bei klevų gojeliu. Sodyba – ant Urdupio upelio kranto, netoli Ventos upės.
Mateckių šeima buvo didelė. Joje augo keturi sūnūs (Dimitrijus, Mykolas, Povilas, Jonas) ir trys dukterys (Elena, Olga ir Augusta). Mykolas mokėsi Raseiniuose, Liepojoje.
Vėliau išvažiavo studijuoti į Sankt Peterburgą, įstojo į Civilinių inžinierių institutą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Mykolas išėjo savanoriu į frontą, buvo ryšių karininkas. Vėliau,po Rusijoje įvykusios revoliucijos, išvyko gyventi į Paryžių. Ten jo laukė žmona Zinaida.
Nurimus istorinėms negandoms, jie laimingai sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Micaičių palivarke pas našle tapusią Mykolo motiną Augustą Mateckienę.
M. Mateckis tada aktyviai įsijungė į Lietuvos pašto sistemos kūrimą.
Tarpukario Lietuvoje jis užėmė aukštas pareigas – dirbo pašto ir ryšių valdininku Kaune, o sovietmečiu – Kuršėnų rajono ryšių ir pašto viršininku. Jis buvo vertinamas kaip aukštos kvalifikacijos specialistas. Sumanius Kauno Vilijampolėje statyti naują trijų aukštų pašto pastatą, jis buvo paskirtas šio pašto viršininku ir vadovavo jo statybai bei technologinei įrangai. Jis konsultavo įrengiant ryšių sistemas Kauno centriniame pašte. Prezidento Antano Smetonos šeimai atostogaujant Birštone, jis būdavo komandiruojamas į Birštoną dirbti pašto viršininku, kad būtų garantuotas šeimą aplankyti atvažiuojančio prezidento ryšys su Europos sostinėmis.
Po Antrojo pasaulinio karo M. Mateckis dalyvavo atkuriant visiškai sugriautą Šiaulių–Kuršėnų–Telšių ruožo ryšių ir paštų sistemą ir vykdant daug kitų svarbių šaliai darbų.
Mykolas aktyviai dalyvavo Kauno visuomeniniame gyvenime, buvo vienas iš Vilijampoles šiaulių rinktinės vadovų, Vilijampolės, o vėliau senamiesčio bendruomenes tarybos narys ir kt. Jo namuose dažnai rinkdavosi miesto inteligentai. Tuo metu Kaune inteligentijos susibūrimuose visi labai mėgo žaisti preferansą. M. Mateckis buvo labai geras preferanso žaidėjas.
Mykolo Mateckio žmona – Zinaida Kutneviliūtė. Ji gimė 1891 m. Trakuose, kilmingoje valdininkų šeimoje, mokėsi Vilniuje, vėliau – Sankt Peterburgo Smolnio kilmingųjų mergaičių institute. Ji, gyvendama santuokoje su Mykolu, išaugino keturis sūnus: Viktorą, Jaroslavą, Konstantiną ir Anatolijų. Viktoras tapo automechaniku, Jaroslavas – vidurinės mokyklos mokytoju, Konstantinas – architektūros profesoriumi, o Anatolijus – statybos inžinieriumi, Lietuvos nusipelniusiu statybininku.
1927 m. mirė M. Mateckio motina Augusta, kuri vienijo visą šeimą. Ji palaidota šalia sūnaus Jono Kuršėnų evangelikų liuteronų kapinėse. Mirus motinai, didžioji dalis Micaičių palivarko žemių buvo parduota ar išdalyta vaikams. Mykolas paveldėjo palivarko centrą ir 24 ha žemės. Kadangi šeima gyveno Kaune, o čia atvažiuodavo atostogauti tik vasarą, ūkį nuomodavo pusininkams, jį prižiūrėdavo Mykolo sesuo Elena Filoninkienė, kuri taip pat rūpindavosi vasarą iš Kauno atvažiuojančiais brolio Mykolo vaikais ir svečiais.
Sovietmečiu, prasidėjus kolektyvizacijai, Mykolas Mateckis vienas iš pirmųjų atidavė žemę, pastatus, gyvulius ir žemės ūkio padargus, inventorių naujai besikuriančiam kolūkiui, taip stengdamasis išvengti galimos tremties. Tada šeima persikėlė gyventi į Kuršėnus, o sodyba, laikui bėgant, buvo išardyta, Urdupio upelis numelioruotas. Sodybos vietoje išaugo didelė Micaičių kolūkio gyvenvietė.
M. Mateckis, 1959 m. išėjęs į pensiją, beveik 20 metų buvo Kuršėnų miesto pensininkų tarybos pirmininkas.
1969 m. mirė Mykolo žmona Zinaida, o 1978 m. mirė ir jis pats. Abu palaidoti miesto centrinėse kapinėse.
Naudota literatūra:
- „Mykolas Jakovlevas-Mateckis“, Kuršėnų enciklopedija, Vilnius, 2005, p. 162–165.
Parengė Danguolė Želvytė
Tekstas paskelbtas 2022 m. įgyvendinat Spaudos, radijo ir televizijos remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
