Liudvikas Jakimavičius (1959–2022) – poetas, dramaturgas, literatūros kritikas, visuomenės ir kultūros veikėjas.
Jis gimė 1959 m. rugpjūčio 21 d. Plungės rajono Kulių miestelyje. 1985 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, 1991 m. – Lietuvos muzikos akademijos scenaristų kursus. Dirbo „Šėpos“ teatre, kultūros leidinių „Sietynas“, „Metai“ „7 meno dienos“, „Literatūros ir meno“, „Verslo žinios“, „Bernardinai.lt“ redakcijose, keliose prodiuserių firmose, yra buvęs Baltijos TV scenaristas ir režisierius. Plačiausiai žinomas kaip pjesių, eilėraščių, esė, literatūros kritikos straipsnių autorius. Daug jų paskelbta periodiniuose leidiniuose. Iki 2022 m. išleista 14 šio autoriaus knygų. Vytautas V. Landsbergis apie L. Jakimavičių yra sukūręs dokumentinį filmą „Liudvikas“.
Rašytojas už pjesę „Gaisrininkų legendos“ apdovanotas Gaisrininkų premija, 2003 m. – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis, 2008 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos premija už eilėraščių apysaką „Elio“, 2011 m. – Juozo Tumo‑Vaižganto premija, 2022 m. – Dionizo Poškos premija už eilėraščių knygą „Paliktos paletės“, 2021 m. – Vlado Šlaito premija. 2022 m. rašytojas pripažintas tarptautinio „Poezijos pavasario“ laureatui, jam įteikta Kauno miesto savivaldybės Maironio premija. 2007 m. L. Jakimavičiaus knyga „Elio“ įtraukta į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
L. Jakimavičius mirė 2022 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
