Romualdas Inčirauskas – dailininkas, metalo plastikos kūrėjas, pedagogas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius. Gimė 1950 m. rugpjūčio 28 d. Anykščiuose Boleslovo Inčirausko (1927–1985) ir Janinos Taujanskaitės-Inčirauskienės (1919–1995) šeimoje, buvo vienintelis jų vaikas.
1968–1972 m. dirbo Anykščių specializuotoje kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje darbininku, buvo suvirintojas, tekintojas.
1974 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1979 m. – Estijos valstybinį dailės institutą Taline, kur studijavo meninį metalo apdirbima. 1979–2001 m. R. Inčirauskas dirbo dėstytoju Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje dėstytoju, nuo 2001 m. – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytoju, 2002–2010 m. šio fakulteto docentas, nuo 2010 m. – profesorius. Jo vadovaujami studentai yra sukūrę nemažaiu metalo skulptūros darbų, kurie puošia Telšių senamiestį.
Dailininkas gyvena, dirba ir kuria Telšiuose.
Dailininko tpybos kūrinių svarbiausias akcentas yra paukščiai: „Folklorinis“ (1997), „Gėlių kvepėjimas“ (1999), „Paženklintas“ (2001), Iškilmingi pusryčiai (2003), „Ežeras lyjant“ (2004) ir kt.
Dailininkas 2023 m. laimėjo Druskininkų savivaldybės paskelbtą konkursą, skirtą sukurti 4 suolelius-skulptūras įžymiems Druskininkų žmonėms ir šiame mieste sukūrė suolelius kompozitoriui dailininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Lietuvos žydų kilmės skulptoriui Žakui Lipšicui, gydomosios kūno kultūros specialistui, pirmųjų krepšinio taisyklių sukūrėjui Karoliui Dineikai ir Ignacui Fonbergui – chemikui, Vilniaus universiteto profesoriui, atradusiam Druskininkų mineralinių vandenų gydomąsias savybes. Suoleliai buvo atidengti ir visuomenei pristatyti 2024 m. balandžio mėnesį. Druskininkų Rotary klubo „Sūrutis“ iniciatyva, dailininkas papildomai sukūrė ir suolelį-skulptūrą, skirtą lenkų kilmės bendruomenei Druskininkuose.
R. Inčirausko kūrinių yra Lietuvos ir užsienio šalių muziejuose, tarp jų ir Britų muziejuje Londone, Jeruzalės menininkų namuose (Jeruzalė, Izraelis), Nacionalinėje meno akademijoje (Sofija, Bulgarija), A. Puškino dailės muziejuje Maskvoje, Nelli Markka muziejuje Suomijoje, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje, Žemaičių muziejuje „Alka“ Telšiuose, Maironio literatūros muziejuje Kaune, A.Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje Anykščiuose, Čijunės Sugiharos namuose-muziejuje Kaune, Zigmo Gėlės muziejuje Naisiuose (Šiaulių r.). ir kt. Jų turi įsigiję ir privatūs kolekcininkai, gyvenantys Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Izraelyje, JAV ir kitur.
Dailininkė (tekstilininkė), pedagogė yra ir jo žmona Zita Mackevičiūtė-Inčirauskienė (g. 1951 m.), bei visi trys jo vaikai (reklamos dizaineris Ignotas Inčirauskas (g. 1975 m.), dailininkė tekstilininkė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė (g. 1977 m.) ir dailininkas Kazimieras Inčirauskas (g. 1989 m.).
Svarbiausi R. Inčirausko skulptūriniai kūriniai bei medaliai:
1979 m. – medalių ciklas „Biosfera I–IV“.
1983 m. – medalis „Avarija. Klaipėda. 1981 m.“
1984 m. – metalo plastika „Kontaktas“, „Antikinis motyvas. Trojos arklys“, „Kelioninis laikrodis su gegute“.
1985 m. – medalis „Antanas Baranauskas“.
1986 m. – medalis „Vytautas Mačernis“, metalo plastika „Kryžius“.
1987 m. – medaliai „Antanas Strazdas„, „Jonas Biliūnas„, „Maironis“ ir „Černobylis I–II“.
1988 m. – medaliai „Vladimiras Dubeneckis“, „Kristijonas Donelaitis“, „Lituanica“ ir „Baltija“.
1989 m. – medalis „Paulius Galaunė“.
1990 m. – medalis „Jonas Paulius II“.
1991 m. – medaliai „Sausio 13-oji“, „Rainiai I–II“.
1992 m. – medaliai „Nojus“, „Tryškiai“, „Klaipėdos jūrų muziejus-akvariumas“, „Čijunė Sugihara“ ir „Sausio 13-oji“, skulptūra „Meška“ (restauruota 2008 m.) ir laikrodžiai Telšių miesto bokšte-laikrodyje, kryžius Rainių Kančios koplyčioje (kurtas 1986–1992 m.).
1993 m. – medaliai „Simonas Daukantas“ ir „Kalno pamokslas“, skulptūra „Šviestuvas su laikrodžiu“.
1994 m. – medaliai „Vincas Kisarauskas“ ir „10-oji medalininkų stovykla Telšiuose“.
1995 m. – medaliai „Telšiai“ ir „Stalelis su laikrodžiu“, prizas „Romar“ futbolo klubui, metalo plastika „Laikrodis I“.
1996 m. – medalis „12-oji medalininkų stovykla Telšiuose“.
1997 m. – medaliai „Garbingiausiam Telšių piliečiui“ ir „Nida“, skulptūrinės metalo plastikos ciklas „Edeno sodas. Mini Edenas“ (kurtas 1994–1997 m.).
1998 m. – medalių ciklas „Nostalgija I–III“.
1999 m. – medalis „Ekleziastas“, metalo plastikos darbai „Metamorfozė“, „Du gaideliai, du gaideliai. Folkloro motyvas“.
2000 m. – medalių ciklas „Pradžios knyga I–III“.
2001 m. – instaliacija „Procesas. Virtuvė“, „Paveldo ženklai“.
2002 m. – „Telšių Ješiva“, medalių ciklas „Klaipėda I–III“, medaliai „Mazačiui – 600“ ir „Nežinomam muzikantui“, metalo plastika „Vėjas“.
2003 m. – medalis „Dėžutė II“, metalo plastika „Opinija“.
2003–2005 m. – dvidešimties metalo plastikos skulptūrų projektas „TELZ“, skirtas Telšių žydų bendruomenės atminimui.
2004 m. – medaliai „FIDEM XXIX. Seixal“, „Perpetuum mobile“, „Piligrimas“ ir „Concordia civium – murus urbium“.
2005 m. – šešių skulptūrų ciklas „Kelionių žavesys. Dedikacija Matui Šalčiui“, metalo plastika „Beržynas“, medaliai „Hansas Kristianas Andersenas – 200“ ir „Dėžutė I“.
2006 m. – medalių ciklas „Brunonas I–III“, medalis „Kodas“ ant pastato Turgaus a. 24, Telšiuose, sienos.
2007 m. – medalis „Vyras ir moteris I“, medaliai Telšių Žemaitės teatro jaunimo studijai „Aglija“.
2009 m. – medalių ciklas „Vyras ir moteris“: „Karalius Saliamonas ir Šebos karalienė“, „Judita ir Holofernas“, „Medalis medaliui“, „Medalis režisierei Laimai Adomaitienei“, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros centrinių durų skulptūrinė-reljefinė plastika, skirta Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms (su architektu Algirdu Žebrausku, sukurta 2007–2009 m.).
2010 m. – medaliai „De jure, de facto“, „Ab antiquo“, „Ab origine“ ir „1410“ (trijų dalių kompozicija).
2011 m. – medaliai „Stalo žaidimai“ (dviejų dalių kompozicija) ir „Jogaila“, kompozicija „Rataa“, skirta Žemaitijos krikšto jubiliejui.
2012 m. – penkių medalių kompozicija „Vaizdasėjis“, skirta K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms.
2013 m. – metalo plastika „Keliaujanti Tėvynė“, atminimo lenta buvusios Telšių JAVNE žydų mergaičių gimnazijos auklėtinėms atminti, medaliai „1413–2013. Skirta Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui“ ir „Laiškai Vydūnui“ (penkių dalių kompozicija), medalių triptikas „Mokytojo knyga“.
2014 m. – medalis „Message to FIDEM“.
2015 m. – medalis „30-oji medalių kūrėjų stovykla“.
2016 m. – medalis „Boris Schatz – 150“, metalinis 1260 m. Europos žemėlapis paminklo Durbės mūšiui atminti skulptūrinės kompozicijos pjedestale Telšiuose.
2017 m. – penkių dalių medalis „Tegul Tavo vaikai…“, medalis „Vienybė težydi“, kompozicijų ciklas „Civilizacijos“ (kurtas 2015–2017 m.), kompozicijų ciklas „Stalviršiai“ (kurtas 2016–2017 m.).
2018 m. – medalių kompozicija „Bogdanas Oginskis. Mykolas Kleopas Oginskis. Irenėjus Kleopas Oginskis“, medaliai „Mano vaikystės fotografas“ fotografui Izidoriui Girčiui atminti, „Mykolas Mikalojus Oginskis“, „Marija Teresė Oginskienė“, „Pirmas laiškas korintiečiams“, „Notre Dame de Paris“, „Vilniaus Gaonas“, „Tryškiai“ (nauja versija), „Sausio 13-oji“ (nauja versija), „Klaipėdos jūrų muziejus-akvariumas“ (nauja versija) ir „Elizaras Gordonas“ (nauja versija), mažieji vaizduojamojo meno akcentai Anykščiuose: vaikystės prisiminimas Vilniaus gatvėje ant tilto turėklo ties Šaltupio upeliu, haiku trieilis ant Šventosios terasos turėklo ties Dainuvos slėniu.
2019 m. – medaliai „Vilniaus Gaonui – 300“, „Notre Dame de Paris“ ir „Pirmasis laiškas korintiečiams“, kompozicijos „Perfekcionistas“ ir „Žemaitijos varpas“.
2020 m. – kompozicijų ciklas „Juodmedis“, metalo plastika „Į kolekciją“, Amžinojo žydo simboliai Anykščiuose prie senosios sinagogos ir žydų kapinių, atminimo ženklas žvejo Albino Tamulio nuolatinėje žūklės vietoje prie Šventosios Anykščiuose.
2021 m. – kunigo monsinjoro Alberto Talačkos memorialinė skulptūrinė kompozicija Anykščių Šv. Mato bažnyčioje.
2022 m. – kurorto legendą įprasminanti skulptūra „Sūrutis“ Druskininkuose.
2023 m. – Anykščių žydų bendruomenės atminties ženklai Anykščių senamiestyje (senosios Palestinos gatvės mažoji panorama S. Daukanto gatvės skvere, 1925 m. miesto planas su pažymėtomis šešiomis sinagogomis prie pastato Šaltupio g. 11, septynių žydų suolelis prie pastato A. Baranausko a. 8, Palestinos gatvės pėdsakas S. Daukanto g. šaligatvyje).
2024 m. – keturi memorialiniai suoleliai Druskininkuose: dailininkui ir kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, skulptoriui Žakui Lipšicui, gydomosios kūno kultūros iniciatoriui Karoliui Dineikai ir chemikui, mineralinių vandenų tyrėjui Ignacijui Fonbergui; Anykščių žydų bendruomenės atminties ženklai Anykščiuose (1939 m. Anykščių telefonų knygos stilizuota kompozicija prie pastato Vilniaus g. 11, Hiršo ir Goldos Feldmanų „Komercijos“ viešbučio ir restorano reklaminė kompozicija prie šios šeimos istorinio namo A. Baranausko a. 13, 1941-ųjų metų žydų geto pėdsakas ties J. Biliūno ir Šeimyniškėlių gatvių sankryža).
ROMUALDO INČIRAUSKO KŪRYBOS ĮVERTINIMAS
2003, 2004, 2010, 2014, 2020, 2023 metais dailininkui buvo paskirtos Lietuvos kultūros tarybos stipendijos reljefinės skulptūrinės metalo plastikos kūriniams sukurti ir parodoms surengti.
2005 m. – Tarptautinio medalio konkurso „H. K. Andersenui – 200“ I premija. Tel Avivas (Izraelis).
2007 m. – Dr. Genovaitės Kazokienės vaizduojamojo meno fondo premija.
2011 m. – Miko J. Šileikio vardo I premija.
2015 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) auksinis ženklelis.
2016 m. – Žemaičio Aukso ženklelis už žemaičių kultūrinės tapatybės saugojimą ir kūrybinę saviraišką.
2016 m. – Tarptautinis medalio konkurso „Boris Shatc“ (Sofija, Vilnius, Jeruzalė) I premija.
2019 m. – Atminimo ženklas „Už nuopelnus Žemaitijai“.
2019 m. – medalis „Už nuopelnus Anykščiams“.
2020-2021 m. – Judaica meno medalio apdovanojimas tarptautinėje šiuolaikinio medalių meno parodoje „FIDEM XXXVI“ Tokijuje (Japonija).
2021 m. – suteiktas Telšių miesto garbės piliečio vardas.
2022 m. – Judaica Art Medal Award, FIDEM , Tokio, Japan. Medalis „Čijune Sugihara“. Japonija–JAV.
2023 m. – American Numismatic Association (ANA). Numismatic Art Award for Excellence in Medallic Sculpture. Pensilvanija (JAV).
2024 m. – Lietuvos eilinio kario savanorio Ruvino Būno premija. Ši premija skiriama už Lietuvos žydų kultūros ir istorinės atminties puoselėjimą. Premijos steigėjai: organizacija „Prisimenant Litvakus“, atstovaujama Philip S. Shapiro (JAV) ir Rokiškio krašto muziejaus.
Svarbesnės dailininko autorinės kūrybos parodos 2015–2025 m.
2025 m. – „Trys karaliai“ Klaipėdos meno galerijoje „Jusionis“. 2020 m. – „Like Jewelry“, A-gallery, Talinas, Estija.
2021 m. – jubiliejinė paroda VDA Telšių galerijoje.
2019–2020 m. – skulptūros paroda „Iš namų“, Žemaičių dailės muziejus, Plungė.
2020 m. – jubiliejinė paroda Anykščių koplyčioje, kamerinių menų centras, Anykščiai.
2019 m. – paroda „Tarytum juvelyrika – II“, VDA galerija „Argentum”, Vilnius.
2018 m. – „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“, KKKC parodų rūmai, Klaipėda.
2018 m. – „Skulptūra tarytum juvelyrika“, Šv. Jono galerija, Vilnius.
2018 m. – „Skulptūra tarytum juvelyrika“, Panevėžio dailės galerija, Vinco grybo muziejus, Jurbarkas.
2017 m. – „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“, Šiaulių dailės galerija.
2017 m. – Skulptūrinės instaliacijos „Civilizacijos“ paroda, Art Vilnius 2017, Litexpo, Vilnius.
2016 m. – Paroda „Iš garažo“, Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius.
2016 m. – edukacinė paroda / projektas Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros durys „Kaip tai padaryta?“, VDA TF galerija, Telšiai.
2016 m. – Skulptūros paroda „Telšiai – kultūros sostinė“ LR Seimo rūmai, LR Vyriausybės rūmai.
2016 m. – „Romualdo Inčirausko kūryba“, Šv. Mato bažnyčia, Anykščiai.
2015 m. – Metalo plastikos objektų paroda „Telz“, skirta Telšių mieste gyvenusiai žydų bendruomenei bei garsiajai Telšių ješivai – rabinų mokyklai atminti. Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus (LŽKTM) Vilniuje.
Svarbiausios bendros parodos, konkursai, kuriuose dailininkas dalyvavo 2016–2020 metais
2020 m. – tarptautinė medalių meno paroda, Oyama miesto meno festivalis, Japonija.
2020 m. – tarptautinė šiuolaikinio meno medalių paroda, FIDEM XXXVI, Tokijas, Japonija.
2019 m. – VDA Telšių fakulteto dėstytojų kūrybos paroda „Geriausi laikai“ VDA parodų salės, „Titanikas”, Vilnius.
2019 m. – 28-asis tarptautinis juvelyrikos konkursas „Silver“, Legnica, Lenkija.
2018 m. – paroda „Art Medal World Congress“ (FIDEM XXXV), medalių eksponacijos „Women and Women in the Natural Sciences“, Otava (Kanada).
2018 m. – LDS projektas 9-oji tarptautinė Baltijos medalių trienalė „Baltijos vienybė“, Torūnės Koperniko universiteto muziejus, Lenkija.
2018 m. – proda „Vakarų Vėjai“, skirta Valstybės šimtmečiui, KKC parodų rūmai, Klaipėda.
2018 m. – paroda LDS 100-mečio kolekcija, Kaliningrado vaizduojamojo meno muziejus, Rusija.
2018 m. – LDS skulptorių sekcijos paroda „Skulptoriai Valstybės šimtmečiui“, Kelmės kultūros centras, Biržų krašto muziejus, LDS galerija XX, Panevėžys.
2018 m. – VDA Telšių fakulteto dėstytojų kūrybos paroda „80 + 20“, skirta fakulteto 20-mečio ir pirmosios dailės parodos 80-mečio paminėjimui. VDA TF galerija, Telšiai, KKC, Klaipėda.
2017 m. – 36-asis tarptautinis sidabro juvelyrikos konkursas „Identity“, Legnica, Lenkija.
2016 m. – 8th International medalic project „Civilization“, Mikalojaus Koperniko universitetas, Torunė, Lenkija.
2016 m. – paroda „Art Medal World Congress“ (FIDEM XXXIV), Gentas, Belgija.
2016 m. – tarptautinio projekto/konkurso „Boris Shatz“ paroda Žydų Gaono muziejaus Tolerancijos centre, Vilnius.
2016 m. – trečioji tarptautinė šiuolaikinio metalo meno bienalė „Ryšiai“, galerija AV17, Vilnius.