Gimė 1935 m. gegužės 8 d. Užraguviuose dab. Paišlinys (Raseinių apskr.). Anksčiau ši vietovė priklausė Raseinių rajonui, dabar – Jurbarko). Mokėsi Vadžgirio progimnazijoje ir Eržvilko gimnazijoje. Bebaigiant Vadžgirio vidurinę mokyklą, 1953 m. E. Ignatavičius už antisovietinius eilėraščius ir literatūros platinimą areštuotas ir įkalintas Kuibyševo srities lageriuose. Po dvejų metų paleistas kaip nepilnametis. Grįžęs baigė Šilutės vidurinę mokyklą. 1956–1960 m. studijavo Vilniaus
konservatorijos teatriniame fakultete. 1960 m. baigė Muzikos akademijos (tuomet LTSR konservatorijos) teatrinį fakultetą. Lietuvos radijuje ir televizijoje dirbo aktoriumi ir jaunimo laidų redaktoriumi.
1971–1973 m. studijavo dramaturgiją Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institute. Vėliau dirbo Kauno teatre literatūrinės dalies vedėju, ėjo atsakingas pareigas Teatro draugijoje, Lietuvos rašytojų sąjungoje bei Rašytojų sąjungos savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dirbo Kultūros ministerijos Teatro skyriaus vedėju, Televizijos filmų studijos vyriausiasis redaktorium, aktyviai dalyvavo Lietuvos kūrybinių ir visuomeninių sąjungų, draugijų veikloje, buvo Vilniaus žemaičių kultūros draugijos narys.
Rašė romanus, noveles, inscenizacijas, eilėraščius, pjeses, scenarijus televizijos meniniams ir dokumentiniams filmams, yra paskelbęs nemažai publicistikos darbų, vertė knygas iš rusų kalbos, sukūrė vaidmenis kino filmuose „Svetimi“ (1962 m., rež. Marijonas Giedrys), „Kur iškeliauja pasakos“ (1973 m., rež. Algirdas Dausa).
Pirmoji E. Ignatavičiaus knyga – novelių ir rinkinys „Sekmadienio pieva“ išleista 1966 metais. Jam gyvam esant jų iš viso buvo išspausdinta 18. tarp geraisuiai vertinamų jo knygų – „Sekmadienio pieva“ (1966 m., novelių rink.); „Pradalgių tyla“ (1971 m., novelių rink.); „Svajonių piligrimas“ (1975 m., pjesės ir inscenizacijos); „Sidabrinės skyrybos“ (1976 m., rink.); „Viskas bus gerai“ (1976 m., vienaveiksmių pjesių rink.); „Šuo danguje“ (1979 m., pjesės ir inscenizacijos); „Šyvio dalia“ (1983 m., pjesės vaikams); „Ir namų amžinoji šviesa“ (1983 m., proza); „Chrizantemų autobuse“ (1988 m., proza); „Marso pilnatis“ (2000 m., autobiografinis romanas); „Obelis Katedros aikštėje“ (2005, apsakymų rinktinė), „Šyvio dalia” (pjesės ir inscenizacijos vaikams) ir keletą kitų knygų.
Yra sukūręs scenarijus meniniams filmams „Žalčio karūna“, „Velnio nuotaka“, dokumentiniams filmams „Garibaldžio tyla“, „Lietuvos pajūris“, „Ketvirtasis prezidentas“.
E. Ignatavičus yra dviejų Boriso Dauguviečio premijų, skirtų už sukurtas vienaveiksmes pjeses liaudies teatrams ir už pjeses lėlių teatrams, laureatas. 1985 m. jam skirta Žemaitės literatūrinė premija už novelių rinkinį „Ir namų amžinoji šviesa“ bei tokia pati premija 2005 m. už apsakymų rinkinį „Obelis katedros aikštėje“. 1989 m. rašytojas apdovanotas Petro Cvirkos premija už novelių knygą „Chrizantemų autobuse“, 1994 m. – Atviros Lietuvos fondo premija už dokumentinį filmą „Garibaldžio tyla“, 1995 m. – tarptautinio dokumentinių filmų festivalio premija už filmą „Lietuvos pajūris“, 2006 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2007 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
E. Ignatavičius mirė 2020 m. gegužės 16 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
Informacija atnaujinta 2006-08-08