Pranas Gražys (1929–2019) – mokslininkas, kalbininkas, slavų filologijos specialistas, pedagogas, profesorius, knygų autorius. Jo mokslinių interesų sritis buvo rusų literatūra, romantizmo teorija ir istorija, realizmo teorija ir istorija, XIX a. rusų romanas, meninio meistriškumo problemos. Tyrinėjo XIX a. rusų rašytojų, ypač F. Dostojevskio, kūrybą, aptardamas jos sąsajas su romantizmo tradicija.
Pranas Gražys gimė 1929 m. birželio 4 d. Anykščių rajono Mičionių kaimo žemdirbių ūkininkų Jono Gražios (1892–1964) ir Onos Kazlauskaitės-Gražienės (1897–1986) šeimoje. Kartu su juo šeimoje augo dar trys broliai ir dvi seserys: Jonas Gražys (1921–1940), kuris mirė jaunystėje; žemdirbys Vytautas Gražys (1923–2009); tarnautoja Ona Gražytė (1925–2005; darbininkas Kazys Gražys (1926–2019); pedagogė, tarnautoja Zofija Gražytė-Montvilienė (g. 1934 m.). Apie Prano Gražio kilmę rašoma Gintaro Ražansko kraštotyros apžvalgoje „Mičionys“ (2022 m.).
P. Gražys 1949 m. baigė Anykščių gimnaziją (jis buvo šios gimnazijos 6-osios abiturientų laidos auklėtinis). Tais metais norėjo tęsti mokslą aukštojoje mokykloje, tačiau dėl socialinės kilmės tada studijuoti negalėjo, todėl, gavęs vidurinio mokslo diplomą, išvyko į Žemaitiją ir 1949–1950 m. Lenkimuose (Skuodo r.), dirbo mokytoju. 1950–1953 m. atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje.Po tarnybos armijoje 1954–1959 m. studijavo Vilniaus universiteto Filologijos ir istorijos fakultete, kur įgijo rusų filologo išsilavinimą.
1959–1962 m. dirbo Dusetų (Zarasų r.) Kazimiero Būgos vidurinėje mokykloje rusų kalbos ir literatūros mokytoju. 1963–1965 m. tęsė studijas Kazanės (Rusija) universiteto aspirantūroje. 1967 m. Kazanės universitete P. Gražys apsigynė disertaciją tema „Turgenevas ir romantizmas”, jam buvo suteiktas filologijos mokslų kandidato laipsnis.
1966–2007 m. (su pertrauka) P. Gražys dirbo Šiaulių pedagoginio institute (nuo 1997 m. – Šiaulių universiteto, nuo 2021 m. – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija). Čia jis 1966–1967 m. buvo vyresnysis dėstytojas, 1968–1973 m. – Rusų literatūros katedros vedėjas, 1973–1976 m. – šios katedros docentas, o 1977–1983 m. vėl dirbo Rusų literatūros katedros vedėju. Dirbdamas aukštosiose mokyklose jis dėstė XVIII–XIX a. rusų literatūrą, literatūros mokslo įvadą, skaitė paskaitas apie F. Dostojevskį ir literatūros procesą, žmogų įvairių epochų literatūroje ir kt.
1984–1986 m. buvo Poznanės (Lenkija) universiteto Rusų literatūros katedros docentas, dėstė rusų literatūrą.
Grįžęs į Lietuvą, vėl dirbo Šiauliuose, 1989–1992 m. buvo Šiaulių pedagoginio instituto Rusų ir užsienio literatūros, 1992–1996 m. – Visuotinės literatūros katedros vedėjas.
1992 m. Vilniaus universitete apsigynė disertaciją „Dostojevskis ir romantizmas“, jam buvo suteiktas habilituoto humanitarinių mokslų, filologijos daktaro laipsnis.
1996–2004 m. P. Gražys buvo Šiaulių universiteto Visuotinės literatūros katedros profesorius, nuo 2005 m. – Literatūros istorijos ir teorijos katedros profesorius.
2007 m. išėjo į užtarnautą poilsį.
P. Gražys išleido studijas rusų kalba: „Turgenevas ir romantizmas“ (1966 m.), „Dostojevskis ir romantizmas“ (1979 m.), „Laikas Dostojevskio ir jo amžininkų romanuose“ (1982 m.), „Pasakojimo organizavimo Dostojevskio romanuose savitumas“ (1988 m.), studiją lietuvių kalba „XIX amžiaus rusų romanas“ (I ir II dalys, 2001 ir 2004 m.). kartu su D. Klumbyte parengė spaudai vadovėlį-chrestomatiją „Rusų literatūra“ skirtą vidurinės mokyklos X klasei (1990 m.). Yra paskelbęs nemažai studijinių straipsnių.
Buvo vedęs, žmona Ona Gražienė (g. 1938 m.) – pedagogė matematikos mokytoja. Turėjo sūnų Raimondą (g. 1966 m.) ir dukrą Giedrę (g. 1967 m.).
Pranas Gražys mirė 2019 m. gruodžio 3 d. Šiauliuose. Palaidotas Anykščių rajono Mičionių kaimo kapinėse.
Naudota literatūra:
- „Pranas Gražys“, Pasaulio anykštėnų bendrija. Anykštėnų biografijų žinynas: https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=111 (žr. 2025-02-20).