Juozapas Girdzijauskas (1935–2014) – literatūrologas, profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1983), knygų autorius ir bendraautoris, redaktorius, visuomenės veikėjas, ilgametis Simono Stanevičiaus draugijos pirmininkas, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos narys.
Svarbiausios jo mokslinių tyrinėjimų sritys – eilėdara, istoriografija, XIX a. lietuvių literatūra, literatūros teorija ir estetika.
2005 m., kai buvo pažymimas J. Girdzijausko 70-metis, dabartinis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas pažymėjo, kad „profesorius Juozas Girdzijauskas – žmogus, kuriam vienu metu kartu su keliais kitais bendradarbiais ir bendraminčiais buvo lemta tapti moderniosios lietuvių filologijos tikraisiais kūrėjais.“[i]
Dideli jo nuopelnai ir Žemaitijos kultūrinio atgimimo baruose. Jis įkūrė ir daugelį metų vadovavo Simono Stanevičiaus bendrijai, kuri veikė Žemaičių kultūros draugijos skyriaus teisėmis, redagavo šios bendrijos 1989–2001 m. leistą metraštį „Aitvarai“, kuris savo turiniu buvo istorijos ir kultūros žurnalas.
Svarbiausi biografiniai duomenys
J. Girdzijauskas gimė 1935 m. liepos 10 d. (Raseinių apskr. Šimkaičių vlsč.) Kalupių kaime, Julijonos ir Benedikto Girdzijauskų šeimoje.
Iš pradžių mokėsi netoli tėviškės veikusioje Paupio pradžios mokykloje, vėliau – Vadžgirio progimnazijoje, Viduklės vidurinėje. 1953 m. baigė Vilniaus 1-ąją vidurinę mokyklą. Kurį laiką lankė J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumą.
1953–1958 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universiteto (VU) Istorijos ir filologijos fakultete. Čia apgynė baigiamąjį diplominį darbą, kuriame tyrinėjo Maironio eilėdarą. VU jis įsigijo filologo, vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją.
1958–1960 m. dirbo vertėju Šalčininkų rajono laikraščio redakcijoje. Tuo laikotarpiu jis papildomai vakarais mokytojaudavo Šalčininkų darbo jaunimo vidurinėje mokykloje.
1960 m. spalio–1963 m. rugsėjo mėn. buvo VU Lietuvių literatūros katedros aspirantas ( mokslinio darbo vadovas prof. Jurgis Lebedys).
Tolesnį savo gyvenimą jis taip pat susiejo su Vilniaus universitetu – čia dirbo 1962–2002 m.
1963–1965 m. papildomai dirbo Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos redakcijoje.
1965–1992 m. buvo VU Lietuvių literatūros katedros dėstytojas.
1966 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją tema „Lietuvių silabinės-toninės eilėdaros susiformavimas“ (tais pačiais metais šis jo darbas buvo išleistas atskira knyga).
1969–1975 m. buvo tęstinio leidinio „Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Literatūra“ atsakingasis redaktorius.
1982 m. apgynė mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją tema „Lietuvių eilėdara: XX amžius“.
1983 m. jam suteiktas filologijos mokslų daktaro laipsnis
1985 m. J. Girdzijauskas tapo Vilniaus universiteto profesoriumi.
1988 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.
1989–2001 m. buvo S. Stanevičiaus bendrijos metraščio „Aitvarai“ atsakingasis redaktorius.
1992 m. įkūrė VU Literatūros teorijos katedrą ir 1992–1999 m. šiai katedrai vadovavo.
1992–2000 m. papildomai dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (čia jo pareigos buvo vyr. mokslo darbuotojas).
1997–1998 m. papildomai dirbo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyriausiuoju redaktoriumi.
2001–2002 m. buvo VU Literatūros istorijos ir teorijos katedros profesorius.
2002 m. išėjo į užtarnautą poilsį.
J. Girdzijausko autorinės knygos:
„Lietuvių eilėdara: Silabinės-toninės sistemos susiformavimas“ (1966)
„Lietuvių eilėdara: mokymo priemonė“ (1967)
„Lietuvių eilėdara: XX amžius“ (1979)
„Eilėdara: metodinės rekomendacijos“ (1980)
„Literatūros teorijos apybraižos“ (kartu su kitais, 1982)
Terminų žodynas „Eilėdara“ (1998).
„Lietuvių literatūros istorija: XIX amžius“ (kartu su kitais, 2001)
2020 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido knygą „Profesorius Juozas Girdzijauskas: atsiminimai, laiškai, pokalbiai, iš archyvų“. Knyga skirta J. Girdzijauskui atminti ir pagerbti.
J. Girdzijauskas susistemino ir spaudai parengė dvi J. Lebedžio darbų knygas „Lituanistikos baruose“ (1972), J. Lebedžio paskaitų knygą „Senoji lietuvių literatūra“ (1977), straipsnių apie J. Lebedį knygą „Profesorius Jurgis Lebedys (1983), V. Ažukalnio-Zagurskio knygą „Raštai lietuviški“ (1968), kartu su L. Citavičiūte – K. Milkaus knygą „Pilkainis“ (1990), kartu su Ž. Piličiausku – H. Radausko poezijos knygą „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“ (1993), knygą „Lietuvių poetikos pradmenys (1985), S. Stanevičiaus „Dainos žemaičių“ (1999), kartu su A. Virbickaite – „Kražiai amžių sandūroje“ (2005), straipsnių rinkinį „Lietuvių literatūros vagoje“ (2006), J. Biliūno „Ir rados stebuklas“ (2007), kartu su J. Lebedžiu – S. Stanevičiaus „Raštų“ dvi fotografuotines knygas (2009, 2010).
Jis yra recenzavęs daug literatūrologinių bei grožinių knygas. Daugelį metų bendradarbiavo su „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ redakcija (šiame leidinyje išspausdinta daug jo parengtų straipsnių).
J. Girdzijauskas mirė 2014 m. gruodžio 31 d. Vilniuje. Palaidotas netoli jo tėviškės esančio Raseinių rajono Paupio kaimo kapinėse.
Apdovanojimai:
1985 m. – žurnalo „Pergalė“ premija
1989 m. – laikraščio „Literatūra ir menas“ premija
1998 m. – Lenkijos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio kryžius
2002 m. – Gedimino ordino Karininko kryžius
2004 m. – Lietuvos mokslo premija.
Naudota literatūra:
- „Juozapas Girdzijauskas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/juozapas-girdzijauskas/ (žr. 2023-01-30).
- Sigitas Narbutas, „Lituanistikos baravedys. Profesoriaus Juozo Girdzijausko 70 metų jubiliejų pasitinkant“, Senoji Lietuvos literatūra, 19 knyga, Vilnius, 2005.
__________________
[i] Sigitas Narbutas, „Lituanistikos baravedys. Profesoriaus Juozo Girdzijausko 70 metų jubiliejų pasitinkant“, Senoji Lietuvos literatūra, 19 knyga, Vilnius, 2 0 0 5, p. 19.
***
Parengė Danutė Mukienė
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
