„Jis buvo žmogus ne sau, o Idėjai. Žurnalistas, rašytojas, redaktorius, likimo ir karo audrų nublokštas gyventi toli nuo Lietuvos, visą savo gyvenimą paskyrė Tėvynei ir savo tėvynainiams. Artimųjų liudijimu, tylus ir ištvermingas savo užmojuose bei darbuose Vytautas Gedgaudas turėjo aiškias gaires ir tikslus savo gyvenime. Tai – pagarba žmogui ir laisvos Tėvynės idėja“.
Dr. Jolanta Mažylė
Vytautas Gedgaudas (1912–1999) lietuvių žurnalistas, visuomenės ir kultūros veikėjas, žymus buriuotojas.
Gimė 1912 m. balandžio 5 d. žemaičių bajorų šeimoje, kuri tuo metu gyveno Rusijoje (Taitse, netoli Sankt Peterburgo).
1917-aisiais metais, po perversmo Rusijoje, tėvams sugrįžus į Lietuvą, gyveno Žemaitijoje – Tirkšlių miestelyje, mokėsi Viekšnių progimnazijoje ir Mažeikių gimnazijoje.
Jaunystėje priklausė jūrų skautams ir jūrų šauliams.
Buvo Lietuvos buriuotojų sąjungos narys.
Baigė Nidos sklandymo mokyklą (jis buvo šios mokyklos antros laidos auklėtinis), buriavimo mokyklą Klaipėdoje. Su Klaipėdos jachtklubu yra dalyvavęs regatose Švedijoje, Latvijoje ir Estijoje, aplankęs įvairių šalių uostus, 1937 m. tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą laimėjo pirmąją vietą kaip jachtos „Žalčių karalienė“ įgulos narys.
Jo gyvenimas yra susiję ir su Zarasų rajono Salako miesteliu.
1930 m. apsigyveno Kaune ir pradėjo savo žurnalistinę veiklą.
1933–1939 m. Kaune redagavo leidinius „Iliustruotas pasaulis“, „Laiko žodis“, „Laikas“,
1935 m. išleistas jo novelių rinkinys „Aistrų kovos“.
1939–1950 m. gyveno Paryžiuje.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, gyveno Prancūzijoje. Ten jis įstojo į Svetimšalių legioną, karo metu kovėsi su naciais Afrikoje ir Europoje, už karinius nuopelnus buvo apdovanotas dviem Karo Kryžiaus ordinais ir Tuniso kautynių medaliu. 1945 m. demobilizuotas.
1946–1948 m. Paryžiaus universitete studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą, Kinematografijos aukštojo mokslo institute – kino režisūrą.
1945–1950 m., pasirašinėdamas slapyvardžiu Vytautas Arūnas, Čikagos lietuvių dienraštyje „Draugas“ skelbė savo parengtas politines apžvalgas. Tuo laikotarpiu jis talkino Lietuvos atstovui Stasiui Bačkiui, dalyvavo demaršuose prieš Lietuvos okupaciją, buvo lietuviškų laikraščių korespondentas Prancūzijoje, buvo laisvųjų žurnalistų sąjungos sesijos Londone generalinio sekretoriaus pavaduotojas, 1948 m. dalyvavo Jungtinių Tautų organizacijos sesijoje ir kitur.
1950 m. iš Europos persikėlė gyventi į JAV, įsikūrė Brukline (Niujorko valstija), vėliau vėl išvyko į Prancūziją, kur užsiėmė kinematografine veikla. Į JAV sugrįžęs 1958 m., apsigyveno etų Clevelande (Klivlande) (JAV, Ohajo valstija).
1950–1954, 1956–1958 m. Brukline (JAV) dirbo laikraščio „Vienybė“ redakcijoje.
1954–1956 m. Prancūzijoje kūrė dokumentinius filmus.
1958 m. įsikūrė Clevelande, 32 metus dirbo laikraščio „Dirva“ redakcijoje, 23 iš jų – patriotiniais rašiniais ir visa. Su savo jachta Tegu II buriavo Erie ežere.
1958 m. apsigyveno Clevelande (JAV) pradėjo dirbti lietuvių tautinės minties laikraščio „Dirva“ redakcijoje (iš viso joje dirbo 32 metus, 23 iš jų – vyriausiuoju redaktoriumi, o 1968–1991 m. buvo šio leidinio redaktorius. Šiame leidinyje paskelbė daug patriotinių, už Lietuvos laisvę ir lietuvybę kovoti skatinusių straipsnių.
Mėgo su savo jachta „Tegu II“ buriuoti Erie ežere.
1964–1967 m. Clevelande ir Čikagoje jam ir jo žmonai Stefai Gedgaudienei priklausė meno galerijos. Jose vykusiose parodose savo kūrinius eksponuodavo lietuviai dailininkai.
Su žmona 1964-1967-aisiais Klivlande ir Čikagoje turėjo meno galerijų, kuriose parodas rengė ir lietuvių dailininkai.
1991 m. V. Gedgaudas tapo Lietuvos žurnalistų sąjungos garbės nariu ir buriuotojų klubo garbės nariu.
1998 m. Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija įsteigė kasmetinę Vytauto Gedgaudo premiją, kuri skiriama LŽS nariui už turiniu ir forma išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus už praėjusius metus. Vytauto Gedgaudo premija jau yra apdovanoti: Egidijus Aleksandravičius, Viktoras Rudžianskas, Ferdinandas Kauzonas, Kęstutis Petrauskis, Leopoldas Rozga, Irena Petraitienė, Laimonas Tapinas, Aldona Žemaitytė-Petrauskienė, Janina Bačiliūnaitė, Daiva Budrienė ir Antanas Budrys, Audronė Jankuvienė, Jolanta Mažylė, Audronė Kosciuškienė, Justinas Lingys.
Jis buvo Prancūzų žurnalistų sąjungos, Laisvųjų žurnalistų sąjungos narys, pastarosios – ir valdybos narys, Amerikos lietuvių tautinės sąjungos narys.
Vytautas Gedgaudas mirė 1999 m. lapkričio 29 d. Clevelande – Ohajo valstija, JAV. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
1919 m. minint V. Gedgaudo mirties 20-ąsias metines Žurnalistų namuose Vilniuje veikė V. Gedgaudo meninės fotografijos paroda „Vienas modelis, viena meilė, vienas gyvenimas“. Tais metais V. Gedgaudo dokumentų ir nuotraukų paroda „Atminties tiltai“ buvo surengta Mažeikių muziejuje.
2021 m. rugsėjo 10–29 d. Zarasų krašto muziejuje veikė paroda „Laiko sūpuoklėse“, kurioje buvo pristatoma V. Gedgaudo žurnalistinė ir kita kūrybinė veikla.
Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, pagerbdama V. Gedgaudo atminimą, 2022-uosius paskelbė jo atminimo metais.
2022 m. gegužės 7 d., minint profesinę žurnalistų šventę, Mažeikių muziejuje buvo atidaryta V. Gedgaudo paroda, įteikta jo vardo premija, o birželio mėnesio pabaigoje, uždarant parodą, šiame muziejuje vyko vienas iš Vytauto Gedgaudo skaitymų ciklo „Pokalbiai apie žurnalistiką: misija, vertybės, kūryba“ susitikimų. Šis skaitymų ciklas buvo pradėtas Knygnešio Vilniuje (iniciatorė – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė, V. Gedgaudo kūrybinio palikimo tyrinėtoja dr. Jolanta Mažylė). Skaitymo ciklo renginiai, kuriuose dalyvavo V. Gedgaudo premijos laureatai, žinomi Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariai, kiti žurnalistai ir publicistai 2022 m. vyko ir Kaune, Klaipėdoje,
2022 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Išeivijos žiniasklaida ir žurnalistai“, skirta išeivijos žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo gimimo 110-osioms metinėms. Renginį organizavo Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos Respublikos Seimas ir Friedricho Eberto fondas.
2022 m. išleista dr. J. Mažylės sudaryta ir spaudai parengta V. Gedgaudo knyga „Pirmyn arba mirk!“. Ją sudaro trys dalys. Pirmojoje ir antrojoje dalyse – V. Gedgaudo tekstai apie Svetimšalių legioną, kuriame jis tarnavo Antrojo pasaulinio karo metais. Trečiojoje dalyje – V. Gedgaudo publicistiniai tekstai JAV lietuvių spaudoje Antrojo pasaulinio karo metais.
2022 m. spalio 19 d. V. Gedgaudo knygos „Pirmyn arba mirk“ sutiktuvės įvyko Vilniaus mokytojų namuose surengtame Vilniaus žemaičių kultūros draugijos vakare.
2022 m. spalio 19 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje visuomenei buvo pristatyta V. Gedgaudo knyga „Pirmyn arba mirk“. Knyga iliustruota autentiškomis paties V. Gedgaudo darytomis nuotraukomis.
Audronė Kosciuškienė ir Justinas Lingys yra sukūrę televizijos laidų ciklą „Viltis abipus Atlanto“, svarbiausi jo kadrai pateko ir į jų sukurtą to paties pavadinimo dokumentinį filmą.
Naudota literatūra:
- Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-gedgaudas/.
- Vytautas Gedgaudas, Pirmyn arba mirk, Vilnius, 2022.
Parengė Danutė Mukienė
2019 m. parodos nuotraukų autorė Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė
Projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022 m. remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
