Balys Dvarionas (1904–1972) – žymiausias penkių kartų Lietuvos muzikų giminės, kurios šaknys Žemaitijoje, atstovas. Jis plačiai žinomas kaip vienas iš pirmųjų lietuviško baleto, pirmojo koncerto smuikui kūrėjas.
B. Dvarionas gimė 1904 m. birželio 19 d. Liepojoje (Latvija). Tėvai tiek jo, tiek ir kitų savo vaikų išsilavinimui skyrė daug dėmesio, nuo mažens mokė groti fortepijonu, smuiku, vargonais, skatindavo dainuoti chore. Balys mokėsi Liepojos komercijos mokykloje. 1916–1918 m. jis Liepojoje dirbo vargonininku, vadovavo šiame mieste veikusiam Lietuvių draugijos jaunimo chorui, paragavo ir nebyliojo kino pianisto duonos. Jam tobulėti muzikos srityje padėjo garsus latvių kompozitorius Alfredas Kalninis. Šiam patarus, Balys vėliau kompozicijos mokėsi pas Jazepą Vitolį Rygos konservatorijoje, o 1920 m. Leipcigo konservatorijoje pas Robertą Teichmüllerį pradėjo studijuoti fortepijoną. Vėliau muzikos teorijos bei kompozicijos žinias gilino lankydamas Stephano Krehlio ir Siegfrido Karg-Elerto vedamus specialius kursus. 1924 m. baigęs konservatoriją Kaune surengė savo pirmąjį rečitalį. Vėliau Berlyne jis dar du metus (1925–1926) tobulino savo kaip pianisto įgūdžius (mokėsi groti fortepijonu pas Egoną Petri). Balys nuolat jautė poreikį tobulėti. 1934 m. vasarą jis savo žinias ir įgūdžius dar tobulino Tarptautinėje dirigentų akademijoje Zalcburge, 1939 m. per vasaros semestrą Leipcigo konservatorijoje lankė dirigavimo (H. Abendrotho) klasę ir eksternu išlaikė diplominius dirigavimo egzaminus.
Muzikos pedagogo kelią pradėjo 1926-aisiais. 1926–1933 m. jis Kauno muzikos mokykloje (vėliau Kauno konservatorija) dėstė fortepijono klasėje, 1933–1943 ir 1944–1949 m. dirbo Kauno konservatorijoje (1947 m. čia jam buvo suteiktas profesoriaus vardas), nuo 1949 m. iki mirties – Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Vilniuje. Prof. B. Dvariono klasę yra baigę daugiau negu 50 pianistų.
Kaip pianistas B. Dvarionas Lietuvoje ir užsienyje pradėjo koncertuoti 1924 metais. Dirigento kelią jis pradėjo 1928 m Liepojoje, dirbdamas muzikos mokyklos orkestro vadovu, o diriguoti simfoniniams orkestrams Lietuvoje ir užsienyje – 1931 m. (pirmą kartą jis dirigavo dabartinėje Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusiame koncerte, kuriame solo grojo Egonas Petri).
1934 m. B. Dvarionas dalyvavo Bruno Walterio bei jam asistavusio Herberto von Karajano vedamuose dirigavimo kursuose Zalcburge, 1939 m. eksternu baigė Hermano Abendrotho dirigavimo klasę Leipcigo konservatorijoje.
1935–1938 m. B. Dvarionas dirbo Kauno radiofono. 1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių, B. Dvarionas apsigyveno čia ir kartu su architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu įkūrė Vilniaus miesto orkestrą, 1939–1940 m. buvo jo vadovas, 1940–1941, 1958–1964 m. – Lietuvos filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas, 1946–1965 m. – Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas.
Savo koncertinę veiklą B. Dvarionas užbaigė 1972 m. gegužės 12 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusio Lietuvos kamerinio orkestro koncerto metu diriguodamas F. Schuberto mišias ir skambindamas Volfgango Amadėjaus Mozarto koncertą.
B. Dvariono kūryba aukštai vertinta jau sovietmečiu: už koncertą smuikui su orkestru ir muziką kino filmui „Tarybų Lietuva“ jam 1949 ir 1952 m. buvo paskirtos Sovietų sąjungos valstybinės premijos, o 1960 m. už pirmą koncertą fortepijonui ir orkestrui – Lietuvos valstybinė premija. 1947 m. B. Dvarionui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo, o 1954 m. – Sovietų sąjungos liaudies artisto vardas. Įamžinant jo atminimą 1973 m. Vilniaus septynmetė muzikos mokykla pavadinta Balio Dvariono vardu
B. Dvariono žmona buvo garsi pianistė Aldona Smilgaitė-Dvarionienė (gimė 1907 m. vasario 27 d. Sankt Peterburge, mirė 1982 m. rugpjūčio 25 d. Palangoje). Ji 1934 m. Kauno konservatorijoje baigė V. Ružickio klasę, 1934 m. stažavo Zalcburge, 1937 m. – Berlyne pas V. Giesekingą, 1934 m. pradėjo dirbti dėstytoja Kauno konservatorijoje (1947 m. čia jai suteiktas docentės vardas). Nuo 1949 m. pedagoginę karjerą tęsė Lietuvos konservatorijoje. Jos mokiniais buvo garsūs muzikai Julius Andrejevas, Algimantas Apanavičius, Vytautas Landsbergis, Antanas Maceina ir daugelis kitų. Kaip pianistė ji yra koncertavusi Lietuvoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje. Gyvendama santuokoje su B. Dvarionu susilaukė pianistės ir pedagogės talentais garsėjusios dukters Aldonos Dvarionaitės (gimė 1939 m. Kaune, mirė 2000 m. lapkričio 5 d. Vilniuje, palaidota Palangoje) bei sūnaus Jurgio Dvariono (gimė 1943 m. sausio 13 d. Kaune), tapusio žymiu smuikininku, pedagogu, muzikos kritiku, humanitarinių mokslų daktaru.
B. Dvariono ir jo žmonos A. Dvarionienės bei jų vaikų gyvenimas neatsiejamas nuo Palangos. Jūra visą jų gyvenimą buvo įkvėpimo šaltinis. B. Dvarionas, gyvendamas Lietuvoje, dažnai lankydavo Palangą. Jau būdamas Valstybinės filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas jis nuo 1955 m. koncertuodavo Palangos vasaros estradoje rengiamuose simfoninės muzikos koncertuose. Na o 1958 m. A. ir B. Dvarionų šeima nutarė įsigyti namą šio kurorto Birutės alėjoje ir leisti vasaras Palangoje. Čia kurortinio sezono laikotarpiu burdavosi ir jo mokiniai. A. ir B. Dvarionų rūpesčio dėka tais pačiais metais Palangoje buvo įkurta vaikų muzikos mokykla.
B. Dvarionas savo muzikinę patirtį, žinias dalinosi ir su skaitytojais – jis yra parašęs ir paskelbęs daug straipsnių muzikos temomis.
Tarp B. Dvariono žymiausių mokinių yra pianistas-dirigentas Rimas Geniušas, pianistai Valė Gromnickaitė-Kulikauskienė, Aleksandras Jurgelionis, Reda Kisielytė-Kaminskienė, Teresė Klimavičiūtė, Lidija Orlauskaitė-Jaraminienė, Liucija Ramonaitė-Drąsutienė, Gražina Ručytė-Landsbergienė, Violeta Sokolovaitė-Galiauskienė, Halina Znaidzilauskaitė, Kazys Žiūraitis.
B. Dvariono kūrybos aukso fondą sudaro Variacijos fagotui ir orkestrui (1946), simfonija e-moll „Lenkiuos gimtajai žemei“, koncertas smuikui ir orkestrui (1948), opera „Dalia“ (1957), baletas „Piršlybos“, du koncertai fortepijonui ir orkestrui (1960), koncertas valtornai ir orkestrui (1963), sonata baladė smuikui ir fortepijonui jo sukurtos dainos (chorui ir solo), siuitos fortepijonui, kino filmų ir dramos spektaklių muzika, kiti simfoniniai ir kameriniai kūriniai.
Balys Dvarionas mirė 1972 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, palaidotas Palangos miesto kapinėse.
Vasarodamas Palangoje B. Dvarionas rašė uvertiūrą ,,Aušra“, operą ,,Dalia“, koncertą fortepijonui ir orkestrui bei daugelį kitų kūrinių. B. Dvarionui mirus, sodyba rūpinasi jo šeima.
Naudota literatūra:
- Balys Dvarionas, [sudarė Juozas Gaudrimas], Vilnius, 1982.
- Interneto svetainė Balys Dvarionas http://www.dvarionas.com/ (žr. 2021-10-26).
- Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/balys-dvarionas/ (žr. 2021-10-27).
- „Angelo palytėta Domininko dinastija“, Kauno diena, https://kauno.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/angelo-palyteto-domininko-dinastija-321970 (žr. 2021-10-27).
Parengė Danutė Mukienė
Nuotraukoje – Balys Dvarionas. Fotografas Karlas Baulas
Tekstas paskelbtas 2022 m. sausio 24 d.
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“
