Julija Dvarionaitė-Montvydienė – aktorė, dainininkė (sopranas). Ji gimė 1893 m. gruodžio 19 d. Ylakiuose (Skuodo r.) Barboros Kniukštaitės-Dvarionienės / Dvarijonavičienės (1863–1942) ir vargonininko, muzikos instrumentų meistro, derintojo Dominyko Dvariono / Dvarijonavičiaus (1859–1929) šeimoje. Nuo 1894 m. kartu su tėvais gyveno Liepojoje (Latvija). Muzika ją lydėjo nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Būdama aštuoniolikos, paskatinta tėvų išvyko muzikos mokytis į Sankt Peterburgo konservatoriją. Studijas nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Jam prasidėjus, Julija sugrįžo į Lietuvą ir tapo didelė čia neseniai savo veiklą pradėjusio veikti Operos teatro gerbėja. Šio teatro chore dainavo jos jaunesnysis brolis Antanas Dvarionas. Julija labai mėgo dainuoti, svajojo tapti operos dainininke, tad, sukaupusi drąsą, nuėjo pas dainininką, tuometinį Operos teatro vadovą Kiprą Petrauską, vildamasi, kad šis, paklausęs jos dainavimo, priims ją į teatrą. Šis sprendimas buvo teisingas – jau 1921 m. ji gavo Floros vaidmenį šio teatro pastatytoje Džiuzepės Verdžio „Traviatoje“.
Julija 1921–1931 m. buvo Valstybės teatro solistė, 1931–1933 m. šio teatro režisieriaus padėjėja, 1930–1932 m. dar dirbo ir Vaikų teatro draugijos Kaune režisiere, aktore. Ji daug laiko skyrė ir pedagoginei veiklai – yra mokytojavusi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Julija žinoma ir kaip Jaunimo teatro aktorė. 1935 m. ji tapo Lietuvos Rericho draugijos pirmąja pirmininke.
Julija, augusi 12 vaikų šeimoje, nebuvo vienintelis B. ir D. Dvarionų vaikas, tapęs muzike. Iš vienuolikos jų šeimoje augusių vaikų aštuoni pasirinko muzikos kelią. Tarp jų daugiausiai buvo berniukų. Tai vargonininkas, dainininkas ir chorvedis Antanas Dvarionas (1899–1950), kompozitorius, dirigentas, pianistas, pedagogas Balys Dvarionas (1904–1972), pianistas, vargonininkas, pianinų derintojas Kazimieras Dvarionas (1889–1966), vargonininkas, violončelininkas Julijonas Dvarionas (1889–1940), muzikas Valerijonas Dvarionas (1897–1976), choro dirigentas Bronislovas Dvarionas (1887–1919). Iš penkių dukterų muzikėmis tapo dvi: Eugenija Dvarionaitė-Mikėnienė (1910–1993) ir Julija Dvarionaitė-Montvydienė (1893–1947). Seserys Bronislava, Juzefa ir Regina, kad ir būdamos gabios muzikai, muzikėmis netapo. Regina garsėjo kaip poliglotė (mokėjo net 10 kalbų), dirbo Didžiosios Britanijos konsulate Kaune, Anglijos pasiuntinybėje Rygoje, pagal išgales rėmė mokslo ir muzikos aukštumų siekusius brolius ir seseris.
Julija Dvarionaitė-Montvydienė mirė 1947 m. rugsėjo 24 d. Kaune.
Žymiausi J. Dvarionaitės-Montvydienės sukurti vaidmenys operose:
- Violeta, Džilda (Džiuzepė Verdis. Traviata, Rigoletas)
- Džuljeta, Margarita (Šarlis Guno. Romeo ir Džuljeta, Faustas)
- Mimi (Džakomas Pučinis. Bohema)
- Tatjana (Piotras Čaikovskis. Eugenijus Oneginas)
- Tamara (Antonas Rubinšteinas. Demonas)
- Elzė (Richardas Vagneris. Lohengrinas)
- Mikaela (Žoržas Bizė. Karmen)
- Rozina (Džoakinas Rosinis. Sevilijos kirpėjas).
Parengė Danutė Mukienė
Naudota literatūra:
- Balys Dvarionas, [sudarė Juozas Gaudrimas], Vilnius, 1982.
- Interneto svetainė Balys Dvarionas http://www.dvarionas.com/ (žr. 2021-10-26).
- Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/balys-dvarionas/ (žr. 2021-10-27).
- „Angelo palytėta Domininko dinastija“, Kauno diena, https://kauno.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/angelo-palyteto-domininko-dinastija-321970 (žr. 2021-10-27).
Nuotraukoje – Julija Dvarionaitė-Montvydienė Nedos vaidmenyje Rudžiero Leonkavalo operoje „Pajacai“. XX a. 3 deš. Fotografas nežinomas