Dominykas Daubaras – poetas, 1830–1831 m. sukilimo dalyvis, vertėjas.
Jis gimė 1800 m. Daubariuose, mirė XIX a. II pusėje Prancūzijoje (spėjama, kad Lilyje). Įsijungęs į 1830–1831 m. sukilimą, jis pirmiausiais išlaisvino Telšių kalėjimą, priversdamas pasitraukti rusų įgulą iš Telšių, nuginkluodamas ją ir apginkluodamas sukilėlius, sukaupdamas amunicijos atsargų. Sukilime įgijo majoro, vėliau papulkininkio laipsnį. Inicijavo Vladimiro Gadono iškvietimą į Telšius ir jo išrinkimą vyriausiuoju Telšių apskrities vadovu (prezidentu). Kaip karo vadas pasižymėjo antrajame Darbėnų mūšyje, keliuose mūšiuose Telšių apylinkėse. 1831 m. gegužės 30 d., veikdamas su A. Kamienskiu, sumušė batalioną, bet birželio 20 d. ties Rubežaičių kaimu jo būrys buvo sumuštas rusų kariuomenės dalinio. Birželio 24 d. dar sėkmingai kovėsi netoli Telšių – Burnių kaime. Vilniuje.
Lietuvos valstybiniame istorijos archyve yra saugomas išlikęs Telšių apskrities šaulių kuopos vado Dominyko Daubaro 1831 m. kovo 28 d. sudarytas vardinis kuopos kareivių sąrašas, o Lenkų bibliotekoje Paryžiuje saugomi jo prisiminimai apie šį sukilimą „Sukilimo įvykiai Telšių apskrityje, Žemaitijoje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystė – prieš Rusijos despotizmą 1831 m.“, taip pat yra išlikusių vertingų laiškų, kuriuose galima identifikuoti autoriaus ir sukilimo dalyvių tapatybę. Didžioji jų dalis tapatinosi ne su Lenkija, o su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija ir žemaitiškumu. Tą liudija ir parašas laiškuose – „Dominiks Daubaris“. Ten pat yra jo žemaitiški laiškai, rašyti Simonui Barasai-Borisevičiui. Ypač vertingi ir kitų neaptiki laiškai, liudijantys Vladimiro Gadono sukilimo aprašymo autorystę ir valstietiškojo sukilimo etapo pradžią Žemaitijoje, Gintališkės ir Salantu valsčiuje. Šiam etapui vadovavo Simonas Bara sa-Borisevičius, Juozapas Giedrimas ir Juozapas [?] Valužis. Žinoma, kad emigracijoje D. Daubaras 1834 m. mokėsi kalvystės amato, į lenkų kalbą išvertė kalvystės vadovėlį. Gyveno Lilyje, 1854 m. dirbo mechaniku. Už nuopelnus sukilime apdovanotas Auksiniu kryžiumi Nr. 3720 (apdovanotas 1831 m. spalio 4 d.). Emigracijoje žemaitiškai rašė eilėraščius ir su kitais emigrantais (S. Barasa-Borisevičiumi) susirašinėjo žemaitiškai.
Parengta pagal knygoje „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose (spaudai parengė Adomas Butrimas) paskelbtą informaciją