Mukienė (Ramonaitė) Danutė

Danutė Mukienė – žurnalistė, knygų ir periodinių leidinių leidėja, redaktorė, muziejininkė.

Gimė 1957 m. liepos 28 d. Skuodo rajono Lenkimų apylinkės Sriauptų kaime.

1963–1975 m. mokėsi Skuodo rajono Lenkimų vidurinėje mokykloje.

1976–1984 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur 1984 m. apgynė diplominį darbą ir įsigijo žurnalistės specialybę.

1975–1977, 1984–1990 m. dirbo Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redakcijoje korespondente, skyriaus vedėja.

1977–1991 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos komiteto Skuodo rajono vietinio radijo laidų atsakingąja redaktore.

1984–1990 m. visuomeniniais pagrindais vadovavo Skuodo rajono kraštotyros draugijai.

1990 m. išrinkta ir 1990–1991 m. buvo Skuodo rajono Tarybos nare (šias pareigas ėjo kol išvyko gyventi į Palangą).

1991 m., bendradarbiaudama su Palangos miesto Taryba, parengė pagrindus periodinio miesto Tarybos laikraščio „Palanga“ įsteigimui.

1991–1993 m. dirbo „Palangos“ laikraščio redakcijoje skyriaus vedėja, redaktore.

1993 m. dirbo Palangos miesto Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai, Palangos kultūros centro direktore.

1991 m. sukūrė ir pradėjo visuomeniniais pagrindais redaguoti periodinį informacinį kultūros ir švietimo laikraštį „A mon sakā?“, kuris buvo pirmasis žemaičių tarme leidžiamas laikraštis Lietuvoje. Šį laikraštį ji  redagavo iki 1993 m. lapkričio mėnesio, kol leidinys buvo reorganizuotas į iki 2017 m. leistą kultūros, istorijos ir švietimo žurnalą „Žemaičių žemė“.

Nuo 1995 m. D. Mukienė gyvena ir dirba Vilniuje.

1995–2004 m. visuomeniniais pagrindais vadovavo Vilniuje veikusiam Žemaičių kultūros draugijos informaciniam kultūros centrui, plėtojo šio centro spaudai rengiamų ir leidžiamų periodinių ir neperiodinių leidinių leidybą Žemaitijos istorijos ir kultūros temomis, buvo šių leidinių sudarytoja, redaktorė, leidybos vadovė. Iš viso ji iki 2019 m. išleido daugiau negu 40 įvairių leidinių žemaičių kultūros, istorijos temomis (dalis iš jų parašyta žemaičių kalba).

1. „Žemaitija“ www.samogit.lt (veikia nuo 1998 m.) – šis internetinis leidinys buvo pirmasis regionų kultūros internetinis informacijos ir švietimo leidinys Lietuvoje.
2. „Lietuvos muziejai“ www.muziejai.lt (veikia nuo 1999 metų);
3. „Lietuvos dailės muziejus“ www.ldm.lt (veikia nuo 1999 metų);
4. „Lietuvos taikomoji dekoratyvinė dailė“ www.tdaile.lt (veikia nuo 2002 m.);
5. „Senoji lietuvių liaudies skulptūra, kryžiai ir koplytėlės“ www.tradicija.lt (nuo 2002 m.);
6. „Palanga, gintaras, parkas, muziejus“ www.pgm.lt (veikia nuo 2003 m.);
7. „Lietuviškas žodis“ www.spaudos.lt (veikia nuo 2005 m.);
8. Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos pagrindinė viešoji prieiga internete www.limis.lt (veikia nuo 2012 m.);
9. „Kultūros paveldo skaitmeninimas“ www.ekultura.lt (veikia nuo 2016 m.);
10. „Lietuvos muziejų kelias“ muziejukelias.lt (veikia nuo 2019 m.).

1999–2009 m. dirbo Lietuvos dailės muziejuje redaktore, Lietuvos dailės muziejaus Skaitmeninių leidinių centro vedėja.

2001–2002 m. įkūrė ir administravo Lietuvos dailės muziejaus Skaitmeninių leidinių skaityklą, kurioje pirmuosius darbo su kompiuteriais įgūdžius įgijo didelė dalis Lietuvos dailės muziejaus ir  kitų Vilniuje veikiančių muziejų bei kultūros įstaigų darbuotojų.

2004 m. įsteigė ir iki šiol visuomeniniais pagrindais vadovauja visuomeninei organizacijai „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“, kuris įkurtas vietoje iki to laiko veikusio Žemaičių kultūros draugijos informacinio kultūros centro, ir yra perėmęs visas šio centro veiklas.

2004 m. pirmoji ėmėsi iniciatyvos iš lenkų ir prancūzų kalbų išversti XIX a. rašytojų moterų Gabrielės Giunterytės Puzinienės ir Sofijos Tyzenhauzaitės rašytinį palikimą („Reminiscencijos“, „Halina Oginskytė arba švedai Lenkijoje“, „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“) bei kompozitoriaus, visuomenės ir valstybės veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio rašytinį palikimą („Atsiminimai, t. I–IV; „Laiškai apie muziką“, „Priesakai sūnui“), vadovavo šių autorių knygų vertimui į lietuvių kalbą bei leidimui lietuvių kalba, aktyviai dalyvavo įgyvendinant valstybinę M. K. Oginskio 250-ųjų metinių paminėjimo programą, tais metais parengė spaudai ir išleido tris knygas apie M. K. Oginskį (vienos iš jų autorė – D. Mukienė).

Nuo 2009 m. iki šiol vadovauja  Lietuvos dailės muziejuje 2009 m. įkurtam muziejaus filialui Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras, kuris organizuoja, koordinuoja visų Lietuvos muziejų kultūros paveldo skaitmeninimo veiklas ir muziejaus pavedimu vykdo nacionalinio muziejų skaitmeninimo kompetencijos centro funkcijas – įgyvendina Lietuvos muziejų darbuotojų specialistų, dirbančių kultūros paveldo skaitmeninimo srityje kompetencijų ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, plėtoja edukacinę veiklą, teikia skaitmeninimo paslaugas muziejams bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

2010–2019 m., vadovaujant D. Mukienei, Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras įsijungė į keletą  tarptautinių kultūros paveldo skaitmeninimo ir sklaidos projektų, tarp kurių svarbiausi – „Europeana“, „ATHENA“,  „Linked Heritage“, „Europeana Photography“, „ATHENA PLUS“. Jų vykdymo metu sukurtas skaitmeninis turinys yra integruotas į svarbiausią Europos kultūros paveldo portalą „Europeana“ www.europeana.eu. 

2010–2013 m. D. Mukienė vadovavo didžiausiam iki šiol Lietuvos muziejų įgyvendintam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto finansuotam informacinių sistemų kūrimo projektui – „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose“. Jo vykdymo metu  buvo sukurta ir  21 Lietuvos nacionaliniame ir respublikiniame muziejuje įdiegta Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS) bei sudaryta galimybė ir visiems kitiems Lietuvos muziejams dirbant su LIMIS automatizuotai vykdyti muziejuose sukauptų ir saugomų eksponatų bei kitų vertybių automatizuotą apskaitą, skaitmeninės informacijos saugojimą, sklaidai skirto skaitmeninio turinio integravimą į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę. 2019 m. pradžioje šią informacinę sistemą savo darbe naudojo 91 muziejus. Jie LIMIS duomenų bazėse jau yra sukaupę duomenis daugiau negu apie 900 tūkstančių muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų.

2005–2019 m. D. Mukienė sudarė, redagavo 14 tęstinio leidinio „Lietuvos dailės muziejaus metraštis“ knygų (kn. 6–20), 4 LDM filialo LM ISC LIMIS informacinius-metodinius leidinius.

2009–2010 m. dirbo lektore Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute (dėstė kultūros paveldo sklaidos kursą).

Nuo 2018 m. D. Mukienė vadovauja iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto finansuojamam Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos plėtros, modernizavimo ir naujų el. Paslaugų sukūrimo projektui „Virtualus muziejus“, kurį įgyvendina Lietuvos dailės muziejus ir projekto 5 partneriai.

D. Mukienė yra Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tarybos prie Kultūros ministerijos narė, Regionų kultūrinių iniciatyvų centro prezidiumo pirmininkė, Akademinio žemaičių jaunimo korporacijos „Samogitia“ tarybos narė.

2005 m. gruodžio 15 d. D. Mukienė apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės Padėkos raštu už indėlį į Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą ir muziejininkystės plėtrą.

2006 m. D. Mukienė apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos metų premija už pasiekimus muziejininkystės srityje.

2014 m. D. Mukienė apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės Padėkos raštu už indėlį į Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą ir muziejininkystės plėtrą.

1990 m. D, Mukienė įsijungė į Žemaičių kultūros draugijos veiklą ir daugelį metų aktyviai dalyvavo plėtodama ją, skatindama Žemaitijos krašto žmones puoselėti savo kalbą,  tradicijas, papročius, telkė kūrybines pajėgas tęsiant dar tarpukario metais Žemaičių rašytojų sambūrio veiklos tradicijas kuriant grožinės literatūros kūrinius žemaičių kalba, organizavo žemaitiškos kūrybos konkursus, geriausius kūrinius parengė spaudai ir išleido žemaitiškos kūrybos rinktinėse ir atskiromis knygomis:

1991 m. Palangoje surengė seminarą Žemaitijos regiono periodinių leidinių žurnalistams, Žemaičių kultūros draugijos nariams žemaičių rašybos klausimais. Šio seminaro metu buvo iškeltas poreikis parengti žemaičių rašybos pagrindus ir, vadovaujantis jais, pradėti leisti periodinį Žemaičių kultūros draugijos laikraštį žemaičių kalba. 

1991 m. kalbininkui dr. Juozui Pabrėžai parengus žemaičių rašybos pagrindus, Palangoje įsteigė ir pradėjo redaguoti periodinį informacinį kultūros ir švietimo laikraštį „A mon sakā?“, kuris buvo pirmasis tarmiškai leidžiamas laikraštis Lietuvoje. Šį laikraštį D. Mukienė redagavo iki 1993 m. lapkričio mėnesio (kol leidinys buvo reorganizuotas į kultūros, švietimo, mokslo žurnalą „Žemaičių žemė“ (žurnalas buvo leidžiamas iki 2017 m.), jo elektroninė versija skelbiama interneto svetainėje „Žemaitija“ www.samogit.lt. (žurnalo ir internetinio leidinio sudarytoja ir redaktorė yra Danutė Mukienė).

1993–2016 m. ji buvo Regionų kultūrinių iniciatyvų centro, Akademinio žemaičių jaunimo korporacijos „Samogitia“ ir Žemaičių akademijos periodinio kultūros, mokslo ir švietimo žurnalo „Žemaičių žemė“ redaktorė, sudarytoja.

1996–2004 m. vadovavo Žemaičių kultūros draugijos informaciniam kultūros centrui Vilniuje.

2004 m. įsteigė ir iki šiol vadovauja visuomeninei organizacijai „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“, kuri leido ir platino periodinį žurnalą „Žemaičių žemė“, leidžia knygas žemaičių kultūros, istorijos temomis, taip pat ir grožinės literatūros knygas, parašytas žemaičių kalba.

1991–2019 m. parengė ir įgyvendino 30 kultūros-švietimo projektų, kurių svarbiausi tikslai buvo tyrinėti Žemaitijos ir kitų Lietuvos etnografinių regionų etninę kultūrą, šių dienų kultūrinio gyvenimo procesus ir kultūros paveldą, skleisti informaciją apie jį visuomenei.

1995–2019 m. D. Mukienė fotografavo ir nuotraukose įamžino daugelio Žemaitijoje ir kituose Lietuvos etnografiniuose reginuose vykusius renginius, parodas, čia gyvenančius ir dirbančius žmones, kultūros paveldo objektus. Šios nuotraukos yra kaupiamos VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“ archyve, Lietuvos dailės muziejaus fototekos archyvo duomenų bazėje, naudojta leidžiant žurnalą „Žemaičių žemė“, „Lietuvos dailės muziejaus metraščio“ knygas, kitus periodinius ir neperiodinius leidinius, publikuojama internete.

2011–2019 m. Danutė Mukienė parengė ir Lietuvoje vykusiose konferencijose,  perskaitė 11 pranešimų žemaičių krašto spaudos istorijos, žemaičių kultūrinio judėjimo, žemaičių kalba parašytos grožinės literatūros temomis temomis.

1975–2019 m. D. Mukienė aktyviai dalyvavo periodinėje spaudoje. Per tą laiką parašė ir įvairiuose leidiniuose (laikraščiuose, žurnaluose, interneto leidiniuose) arti tūkstanties įvairaus dydžio publikacijų, tarp kurių didelę dalį sudaro tekstai žemaičių istorijos, etninės kultūros ir kitais aktualiomis žemaičiams temomis. Daug jos straipsnių yra paskelbta ir neperiodinėje spaudoje – įvairiose knygose, informaciniuose leidiniuose.

 
Leidybinė veikla

1991–2019 m. parengė spaudai, sudarė, redagavo ir išleido keliasdešimt leidinių Žemaitijos krašto istorijos ir kultūros temomis, iš kurių didžiąją dalį sudaro knygos. D. Mukienė pirmoji Lietuvoje po nepriklausomybės atgimimo pradėjo redaguoti ir leisti knygas, parašytas žemaičių kalba. Rengdama spaudai žemaičių krašto šviesuolių Juozo Mickevičiaus, Vito Valatkos, Petro Gintalo kūrybinio palikimo bei daugelį kitų leidinių, D. Mukienė pati archyvuose, bibliotekose surinko autorių kūrybinį palikimą, parengė jį spaudai, suredagavo leidinius ir išleido knygas.

D. Mukienė pirmoji ėmėsi iniciatyvos iš lenkų ir prancūzų kalbų išversti XIX a. rašytojų moterų Gabrielės Giunterytės Puzinienės ir Sofijos Tyzenhauzaitės rašytinį palikimą bei kompozitoriaus, visuomenės ir valstybės veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio knygas („Atsiminimai, t. I–IV; „laiškai apie muziką“, „Priesakai sūnui“) ir vadovavo šių autorių knygų vertimui į lietuvių kalbą bei leidimui lietuvių kalba.

Visų savo išleistų knygų ir kitų leidinių iniciatorė, koncepcijų autorė yra pati D. Mukienė. Didžiąją dalį knygų ji sudarė, redagavo ir išleido visuomeniniais pagrindais. Ji yra ir daugelio savo išleistų knygų tekstų autorė, bendraautorė, didžiosios dalies visų leidinių maketų autorė ir maketuotoja.

 

1. „Skuodo rajono laikraščio istorija“, 1984 m.
2. „Polonezų kelias. Gyvenimas, kurio nepakartosi“, 2015 m.
3. „The Path of Polonaises. The Inimitable Life of Mykolas Kleopas Oginskis“, 2015 m.
4. „Kretingos Egidijaus Radžiaus teatras“, 2017 m.
5. „Telšių Žemaitės dramos teatras“, 2019.