Chodkevičiai

Chodkevičiai buvo vieni iš galingiausių, įtakingiausių XV–XVII amžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų. Lietuvių istorinėjė literatūroje dažnai jie vadinami Katkevičiais arba Katkais.

Chodkevičiai save kildino iš XIII a. didžiojo kunigaikščio Vytenio Dvariškio, lietuvių bajoro Bareikos [1], tačiau istoriniai šaltiniai tvirtina, kad Chodkevičių giminės pradininku buvo XV a. Kijevo bajoras Chodka (Teodoras).

XVI a. vid. Chodkevičiai pasirodė Žemaitijos politinio ir visuomenės gyvenimo arenoje. Jie buvo renkami Žemaičių seniūnais, administravo valstybines valdas, įsigijo dvarų, rūpinosi miestų augimu, gyventojų švietimu.

Pirmasis Žemaičių seniūnu 1545 m. tapo Chodkos provaikaitis Jeronimas Chodkevičius, valdęs seniūniją iki 1561 m. LDK jis užėmė aukštas valstybines pareigas: buvo Trakų, o vėliau – Vilniaus kaštelionu, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio pasiuntiniu pas Romos popiežių Povilą IV, sėkmingai vadovavo 1560 m. LDK kariuomenei Livonijoje. Jeronimui Chodkevičiui Šventosios Romos (t.y. Vokietijos) imperatorius Karolis V 1555 m. suteikė grafo titulą [2]. Veikiamas reformacijos judėjimo, jis tapo evangeliku liuteronu ir protestantizmo dvasia auklėjo savo vaikus.

Istoriniai šaltiniai mini, kad 1563 m. Žemaičių seniūno pareigas laikinai ėjo Jeronimo brolis, LDK valstybės ir karo veikėjas Grigalius Chodkevičius [3].

Nuo 1563 m. pabaigos iki 1579 m. Žemaičių seniūnu buvo Jeronimo sūnus, Livonijos valdytojas, LDK didysis maršalka ir Vilniaus kaštelionas Jonas Jeronimas Chodkevičius. Jis paliko ryškų pėdsaką tiek Žemaičių seniūnijos, tiek visos LDK istorijoje.

Jonas Jeronimas Chodkevičius vadovavo LDK kariuomenei Livonijoje. Jo pastangų dėka Livonija 1566 m. buvo prijungta prie LDK ir tapo jos provincija [4]. Ta proga didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas 1568 m. patvirtino Jonui Jeronimui Chodkevičiui grafo titulą, o giminės herbe leido naudoti Livonijos simbolio Grifo atvaizdą [5]. Iš Jono Jeronimo Chodkevičiaus nuopelnų būtina išskirti jo siekius išsaugoti LDK savarankiškumą ir lygiateisiškumą būsimoje federacinėje valstybėje su Lenkija pasirašant 1569 m. Liublino uniją.

Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu Jonas Jeronimas Chodkevičius išleido nemažai savo lėšų. Tam, kad jos būtų kompensuotos, Lietuvos didysis kunigaikštis jam leido nuo 1565 m. valdyti nemažas valstybines valdas Žemaičių seniūnijoje.

Istorinėje literatūroje tvirtinama, kad Grūstės valsčiuje Jonas Jeronimas Chodkevičius įkūrė miestą, kurį pavadino legendinio Chodkevičių giminės pradininko vardu – Bareikiais (Borejkowo) [6]. 1568 m. sudarytame Bareikių inventoriuje rašoma, kad mieste yra 93 sklypai su namais, bažnyčia, turgavietė ir 6 gatvės – Skuodo, Gėsalų, Livonijos, Bažnyčios, Platelių bei Dvaro. Miestui priklausė 86 valakai ir 20 margų ariamos žemės, kuri ribojosi su Ylakių kaimo žeme [7]. Manoma, kad Bareikius XVII a. pradžioje sudegino švedai. XIX a.-XX a. pirmojoje pusėje šį miestą buvo bandoma lokalizuoti į pietvakarius nuo Ylakių, prie Arkšvos kalno alkakalnio [8].

Žemaitijoje žemės valdas 1568 m. iš Žygimanto Augusto Jonas Jeronimas Chodkevičius gavo už nuopelnus valstybei. Šios žem,ės jam buvo suteiktos amžinam naudojimui. Tokiu būdu Chodkevičiams 1568 m. rugpjūčio 5 d. atiteko Grūstės ir Gintališkės valsčiai su 91 kaimu [9], o rugpjūčio 8 d. – Skuodo miestelis bei Raudupio, Kvimpių, Keinų ir Trūbalių kaimais Viešvėnų valsčiuje [10]. Grūstės valsčiaus dovanojimą didysis Lietuvos kunigaikštis pakartotinai patvirtino 1568 m. gruodžio 9 d. [11].

Dovanotose žemėse, šalia Skuodo miestelio, kitame Bartuvos upės krante, Jonas Jeronimas Chodkevičius įkūrė dar vieną miestą, kurį pavadino savo vardu – Johanesburgu. Jame apgyvendino amatininkus ir prekybininkus vokiečius ir 1572 m. kovo 17 d. išdavė privilegiją, suteikiančią miestelėnams Magdeburgo teisę, leidžiančią rengti turgus ir 3 prekymečius.1572 m. Jono Jeronimo Chodkevičiaus valdos Žemaitijoje dar labiau išsiplėtė. Mainais už valdas Svisločėje (dabartinėje Baltarusijoje) iš didžiojo kunigaikščio jis gavo Kretingos valsčių su 13 kaimų bei dar 2 kaimus (Kiauleikius ir Rūdaičius) iš Palangos valsčiaus [12].

Be paminėtų valdų Žemaitijoje jam dar priklausė Šaukėnų dvaras [Kelmės raj.], kurį 1572 m. pardavė Pajūrio tijūnui S. Šemetai [13].

Užaugęs evangeliku, Jonas Jeronimas Chodkevičius aktyviai rėmė reformacijos sąjūdį, Skuode pastatė evangelikų liuteronų bažnyčią. Jo valdymo laikais Žemaitijos seniūnijoje protestantai turėjo nemažą įtaką. Veikiamas kontreformacijos judėjimo, apie 1570-1572 m. jis priėmė katalikybę, prisidėjo prie Vilniaus jėzuitų kolegijos ir akademijos įkūrimo.

Po Jono Jeronimo Chodkevičiaus mirties jo valdos Žemaitijoje atiteko sūnums: Skuodo ir Kretingos valsčiai – Jonui Karoliui, o Gintališkės valsčius – Aleksandrui [14].

Nuo 1590 m. iki 1595 m. Žemaičių seniūniją administravo Jono Jeronimo pusbrolis Jurgis Chodkevičius, o 1599 m. Žemaitijos bajorai seniūnu išsirinko Jono Jeronimo sūnų Joną Karolį Chodkevičių. Jis vadovavo LDK kariuomenei karuose su švedais, rusais ir turkais, pasižymėjo daugelyje mūšių, iš kurių visoje Europoje Joną Karolį Chodkevičių išgarsino pergalė prieš švedų karalių Karolį IX 1605 m. prie Kirchholmo (dab. Salaspilio, Latvijoje).

Žemaičių seniūniją jis valdė iki 1616 m., t.y. iki jo paskyrimo Vilniaus vaivada.

Jono Karolio Chodkevičiaus nuopelnai Žemaičių kraštui didžiuliai. Jo dėka 1614 m. Kražiuose pradėjo veikti jėzuitų kolegija, tapusi Žemaičių seniūnijos švietimo ir kultūros centru. Joje jaunuoliai studijavo filosofiją ir teologiją, ruošėsi tapti kunigais jėzuitais.

Šalia kolegijos 1612 m., gavus fundaciją iš Jono Karolio Chodkevičiaus, buvo pradėta statyti jėzuitų bažnyčia.

Jonas Karolis Chodkevičius toliau puoselėjo tėvo įkurtąjį Johanesburgo (t.y. Skuodo) miestą, globojo katalikų bažnyčią, prie kurios 1614 m. įkūrė parapinę mokyklą – pirmąją mokyklą Skuode.

Mėgstamiausia Jono Karolio Chodkevičiaus valda buvo Kretinga. Joje 1602-1617 m. jis pastatė katalikų bažnyčią ir bernardinų vienuolyną, tapusį katalikų kovos su protestantais forpostuVakarų Žemaitijoje. Norėdamas, kad Kretinga taptų miestu, 1607 m. jis Kretingai iš Seimo išrūpino teisę rengti turgus ir prekymečius, o 1609 m. sausio 23 d. paskelbė apie Karolštato (t. y. Karolio miesto – taip Kretinga vadinosi iki XVIII a. pabaigos) miesto įkūrimą.

Dar šio amžiaus pradžioje Kretingos dvare augo didžiulis ąžuolas, kurį paskutinieji dvaro savininkai Tiškevičiai vadino „mylimuoju etmono ąžuolu” ir pasakojo, kad jo pavėsyje mėgo ilsėtis ir savo žygius bei darbus apmąstyti Jonas Karolis Chodkevičius [15].

Žemaičių kultūros tyrinėtojas Juzefas Perkovskis mini dar vieną Chodkevičiaus ąžuolą, augusį Varduvos pakrantėje Juodeikių dvare (Mažeikių raj.) [16].

Kretingos bažnyčios požemiuose, po didžiuoju altoriumi, Jonas Karolis Chodkevičius įrengė rūsį, kuris buvo skirtas jo šeimos nariams laidoti. Čia buvo palaidotas jo sūnus Kazimieras ir Jonas Jeronimas Krizostomas bei žmona Sofija. 1620 m. surašytame testamente jis prašėsi būti palaidotas Kretingoje, šalia žmonos ir vaikų, tačiau paskutinė jo valia nebuvo įvykdyta.

Jonui Karoliui Chodkevičiui mirus, 1621 m. jo valdos atiteko dukrai Onai Scholastikai, kuri jas užrašė savo vyrui, LDK maršalkai Jonui Stanislovui Sapiegai. Jono Karolio brolis Trakų vaivada Aleksandras Chodkevičius ir antrosios eilės pusbrolis, Didžiojo kunigaikščio rūmų arklininkas Kristupas Chodkevičius šį sprendimą užprotestavo ir bandė minėtas valdas išsaugoti Chodkevičių giminei. Tačiau 1625 m. vasario 18 d. susirinkęs Seimas pripažino, kad valdos Sapiegoms buvusios užrašytos teisėtai, pagal veikiančius įstatymus [17].

Su Jono Karolio Chodkevičiaus mirtimi pasibaigia politinė ir ekonominė Chodkevičių giminės galia Žemaičių seniūnijoje.

Į politinę Žemaitijos gyvenimo areną Chodkevičiai trumpam buvo sugrįžę tik XVIII a. antroje pusėje. Šis sugrįžimas susijęs su Jono Mikalojaus Ksavero Chodkevičiaus vardu. Jis buvo Žemaičių seniūnijos atstovas 1764 m. seime, kuris valstybės karaliumi išrinko Stanislovą Poniatovskį. Už tai karalius Joną Mykolą Ksaverą Chodkevičių paskyrė generolu adjutantu, o vėliau – Žemaitijos seniūnu. Šias pareigas jis ėjo iki mirties, t. y. iki 1781 m.

Per trumpą istorijos laikotarpį XVI a. antroje pusėje ir XVIII a. pradžioje Chodkevičių giminė paliko ryškų pėdsaką Žemaičių seniūnijos istorijoje. Chodkevičiai ne tik administravo jiems patikėtas valdas, bet ir skatino Žemaičių seniūnijoje prekybos ir amatų vystymąsi, statė naujus miestus, rūpinosi jų gyventojų gerove, švietimu ir kultūriniu gyvenimu, steigė mokyklas, bažnyčias, prieglaudas, įkūrė seniausią Žemaitijoje vienuolyną.

 

Išnašos:

1. Bareika (sl. Borejko). Lietuviškoji enciklopedija. T. 2. Kaunas, 1934. P. 1263.
2. Biržiška M. Chodkevičiai. Lietuviškoji enciklopedija. T. 5. Kaunas, 1937. P. 344.
3. Ten pat.
4. Šapoka A. Lietuvos istorija, Kaunas, 1936. P. 216.
5. Miržiška M. Chodkevičiai… P. 347.
6. Bareika (st. Borejko)…; Bareikiai. Lietuviškoji enciklopedija. T. 2. Kaunas, 1934. P. 1264.
7. G(adon) M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowienskiej w dawnem Xięstwie Zmujdzkiem polozonego. Wilno, 1846. S. 52.
8. Ten pat. S. 53; Bareikiai…
9. Jasas R. Pargamentų katalogas. Vilnius, 1980. P. 243. Dok. Nr. 611.
10. Ten pat. P. 243-244. Dok. Nr. 613.
11. Ten pat. P. 244-245. Dok. Nr. 615.
12. Akty izdavaemye Vilenskoju Archeografičeskoju komissieju. Tom XIV. Vilna, 1887. S. 161-175.
13. Jasas R. Pergamentų katalogas… P. 253. Dok. Nr. 630.
14. G(adon) M. Opisanie powiatu Telszewskiego… S. 59.
15. Ruškys P. Kretinga ir jos vienuolynas. Šv. Pranciškaus varpelis. 1923 m. Nr. 2. P. 21.
16. Perkowski J. Katkevičiaus ąžuolai Žemaitijoje. – Gimtasai kraštas. 1934 m. Nr. 3-4. P. 181-182.
17. G(adon) M. Opiosanie powiatu Telszewskiego… P. 60.

 

 

Tekstas parengtas pagal Juliaus Kanarskio pranešimą, perskaitytą 1997 m. gegužės 14 d. Skuodo miesto įkūrimo 425-osioms metinėms skirtoje mokslinėje konferencijoje

 

 

Nuotraukoje – Chodkevičių herbas