Danielius Butvila (lenk. Daniel Butwił, 1600–1682) – XVII a. lietuvių jėzuitas, teologas, pedagogas, literatas.
Jis gimė 1600 m. Kaune (kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose nurodoma, kad Žemaitijoje), mirė 1682 m. sausio 10 d. Naugardėlyje.
Jėzuitu tapo 1631 metais.
1635–1638 m. Vilniaus akademijoje studijavo filosofiją, 1640–1644 m. – teologiją, o
1646–1650 m. šioje akademijoje dėstė retoriką ir filosofiją. Čia jam 1660 m. suteiktas teologijos mokslų daktaro laipsnis.
1652–1654 m. D. Butvila buvo Smolensko vyskupo P. Dołmat-Isajkowskio nuodėmklausys.
Iki 1658 m. gyveno ir dirbo Vokietijos jėzuitų provincijoje.
1661 m. ėjo Kražių kolegijos, 1663–1666 m. – Vilniaus akademijos, 1670–1673 Polocko pedagoginės seminarijos rektoriaus pareigas.
1673–1675 m. Kražiuose buvo Kramoralinės teologijos profesorius ir mokyklų prefektas.
Yra dirbęs ir Vilniaus akademijos bibliotekininku. Jam einant šias pareigas, buvo pavogta bibliotekai priklausiusi vadinamoji „Tvardovskio biblija“, dėl kurios sukurta daug įvairiausių legendų. Vėlesniais metais ši knyga surasta Krokuvoje.
Parašė mokyklinę dramą „Architectura Fraudium“ (Klaidų architektas), kuri 1670 m. buvo pastatyta Vilniuje. Jis yra ir daugelio eilėraščių, keletos tikybinių, proginių raštų, prakalbų autorius. Jo panegirika „Oratio in laudem primorum decem Patrum S. J (Pagiriamoji kalba pirmiesiems dešimčiai Jėzaus draugijos tėvų) yra išspausdinta A. Kojalavičiaus‑Vijūko rinkinyje „Gratiae saeculares… ab alma Academia et Universitate Vilnensi, 1640).
Naudota literatūra:
- Butvila Danielius, Lietuvių enciklopedija, t. 3, Bostonas, 1954, p. 389.
- Tumelis Juozas, „Danielius Butvila“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/danielius-butvilas/ .
Parengė Danutė Mukienė
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
