Bronė Butrimaitė-Rupainienė (1905–1994) – poetė, knygų autorė, tremtinė.
Ji gimė 1905 m. spalio 14 d. Raseinių apskrities Ariogalos valsčiaus Grajauskų kaime. 1907 m. Butrimų šeima persikėlė gyventi į Rygą. B. Butrimaitė Rygoje lankė pradinę mokyklą, (joje iš pradžių buvo mokoma lenkų kalba, o nuo 1914 m. – rusų ir vokiečių kalba).
1914 m. Bronės karas buvo paimtas į kariuomenę. Rygoje motina liko su 5 vaikais. Trūko miasto, tad šeima badavo. Tikėdamasi, kad Lietuva bus geresnės gyvenimo sąlygos, 1917 m. sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Bronės tėvo tėviškėje Survilų kaime (Raseinių rajone, netoli Butkiškės). Tėvas po karo į šeimą sugrįžo 1919 metais.
Bronė, būdama 21-erių metų amžiaus, ištekėjo už D. Rupainio (gimė 1892 m.). 1939 m. B. ir D. Rupainiai nusipirko vandens malūną prie Švėkšnos (Šilutės r.).
1948 m. Rupainių šeimą ir Bronės brolį – Švėkšnos gimnazistą Aloyzą Butrimą ištrėmė į Krasnojarsko kraštą, o kitą brolį – ariogališkį Mykolą Butrimą nuteisė 8 metams (jis mirė būdamas tremtyje Magadane). Bronė į Lietuvą sugrįžo 1957 m. be teisės gyventi savo namuose. Prisiglaudė Panevėžyje, pas dukrą ir žentą Dobkevičių, taip pat tremtinį, buvusį Girkalnio mokytoją. Visą likusį gyvenimą praleido dukros šeimoje Panevėžyje.
Sugrįžusi iš tremties pradėjo kurti – jos kūrybinį palikimą sudaro apie 350 eilėraščių.
Pagrindinės kūrinių temos – meilė Tėvynei ir šeimai, Dubysos upės, Butkiškės bažnytėlės grožis ir kt.
1992 m. išleido savo kūrybos rinktinę „Giesmę tau sudėjau“. Jai knygą išleisti padėjojos žentas – rašytojas, kompozitorius A. Paulavičius. 1998 m. išleista antroji šios autorės knyga – „Saulėlydis“.
B. Rupainienė (Butrimaitė) mirė 1994 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžyje. Ji palaidota Butkiškės parapijos kavinaitėse, greta savo vyro.
Parengė Danutė Mukienė
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
