Mykolas Butkevičius gimė 1868 m. Raseiniuose, mirė 1950 m.
Į Rietavą M. Butkevičius atvyko su tėvais ir čia 1878-aisiais, kai jam buvo 10 metų, pradėjo lankyti dvaro orkestro mokyklą. Jo mokytojai buvo J. Kalvaitis ir J. Mašekas. Išmoko groti kornetu ir violončele. Buvo gabus, ir kunigaikštis į jį atkreipė dėmesį – padovanojo kornetą su autografu. Mokydamasis groti jis kartu lankė ir pradinę mokyklą. Iš Rietavo M. Butkevičius išvyko mokytis į Liepojos gimnaziją, o ją baigęs studijavo Maskvos konservatorijoje ir čia įsigijo orkestro dirigento specialybę.
Po to, kai XX a. pradžioje pradėjo irti Rietavo orkestras, įsidarbino buhateriu ir visuomeniniais pagrindais ėmėsi vadovauti Rietave likusiems muzikantams. Repetuodavo buvusios orkestro muzikos mokyklos patalpose po darbo. Orkestrantams algų niekas nemokėjo. Šiek tiek muzikantai užsidirbdavo tik tada, kai koncertuodavo įvairių organizacijų rengiamuose apmokamuose koncertuose. Kolektyvas koncertuodavo Rietave, įvairių švenčių metu būdavo kviečiamas ir į aplinkinius miestus bei kaimus: Plungę, Kvėdarną, Telšius, Lieplaukę, Kryžkalnį ir kitur.
Vadovaujant M. Butkevičiui, Rietavo orkestras grodavo profesionaliai ir sudėtingiausius klasikų (F. Šuberto, R. Šumano, J. Haidno, L. Bethoveno, Štrauso, M.K. Oginskio) kūrinius. Populiariausi būdavo M. K. Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne” ir J. Štrauso valsai. Pirmąją koncertų programos dalį sudarydavo klasikų o antrąją – lengvo žanro kūriniai. Įvairiose šventėse orkestras grodavo ir per šokius. Kaip prisimena miestelio gyventojai, M. Butkevičiaus laikais itin įspūdingos Rietave būdavo Velykų prisikėlimo šventės, kai apie bažnyčią, grojant orkestrui, eidavo šventinė procesija. Nuotaika būdavo tokia, kad lyg tai viskas taip pat, kaip ir kunigaikščių Oginskių laikais.
Tuo metu M. Butkevičius parašė nemažai ir muzikinių kūrinių: maršų, siuitų, valsų, uvertiūrų. Šių kūrinių jisai nespausdindavo.
M. Butkevičius buvo geras muzikantas. Ypač puikiai jis grodavo kornetu, dažnai ir solinius numerius.
1924–1928 metais M. Butkevičius dėstė muziką Telšių mokytojų seminarijoje, Plungės ir Rietavo progimnazijose. Jis dažnai diriguodavo ir Plungės įgulos kariškių orkestrui. M. Butkevičius subūrė Rietavo chorą ir vadovavo jam. Be to, jis vadovavo ir moksleivių bei jaunimo chorams.
Šis choras yra 1924, 1928, 1930 m. dainų švenčių, vykusių Kaune, dalyvis.
Antrojo pasaulinio karo metais sudegė namas, kuriame gyveno M. Butkevičius. Per gaisrą žuvo ir didžiausias jo turtas – daugelis muzikos instrumentų, biblioteka, dalis nototekos. Pavyko išgelbėti tik B. Oginskio dovanotą kornetą ir A. Stradivarijaus firmoje pagamintą violončelę. Deja 1944 m. jo kornetas dingo.
M. Butkevičius buvo vedęs, Jis kartu su žmona išaugino 12 vaikų. Mirė maestro 1950 m. Palaidotas Rietavo kapinėse.
Parengė Steponas Stakvilevičius