Džiugas Brazaitis (1964–2025) – archeologas, mokslų daktaras, pedagogas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, kolekcionierius, improvizacinio džiazo ir kalnų slidinėjimo mėgėjas. Gimė 1964 m. lapkričio 12 d. Vilniuje. Mama – bibliotekininkė, aktyvi Vilniaus žemaičių kultūros draugijos narė, ilgametė folkloro kolektyvo „Tyklė“ vadovė Vitalija Brazaitienė.
1982 m. D. Brazaitis baigė Vilniaus 27-ąją vidurinę mokyklą. Po penkerių metų kaip savanoris pradėjo dalyvauti Kretuono gyvenvietės archeologiniuose tyrinėjimuose, kuriems vadovavo archeologas Algirdas Girininkas. Dirbdamas su juo nutarė tapti archeologu.
1988 m. pradėjo mokytis Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos fakultete. Studijuodamas 1989 m. įsidarbino Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos institute Archeologijos skyriuje laborantu, tais pačiais metais Šalčininkų rajone vykdė savo pirmuosius žvalgomuosius tyrimus.
1992-aisiais apgynė diplominį darbą tema „Papiškių durpyninės gyvenvietės tyrinėjimai“ (vadovas – Algimantas Merkevičius).
1995 m. pradėjo dirbti jaunesniuoju mokslo darbuotoju Lietuvos istorijos institute. 2003 m. balandžio 4 d. šiame institute apgynė mokslų daktaro disertaciją tema „Rytų Lietuva akmens ir bronzos amžiaus sandūroje“. Joje jis vertino neolito ir senojo bronzos amžiaus kultūrinių reiškinių raidą rytinėje Lietuvos dalyje. Šie reiškiniai jo darbe yra pateikti chronologine tvarka, yra nurodytas ir skirtingų kultūrų koegzistavimo ir tarpusavio sąveikos modelis.
2004 m. D. Brazaitis tapo Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju, 2006–2010 m. dirbo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute.
D. Brazaitis vykdė archeologinius tyrimus įvairiuose Lietuvos regionuose, tyrinėjo akmens ir bronzos amžių gyvenvietes, tarp jų, be jau minėtų Kretuono ir Papiškės,tyrinėjo ir Pyplių, Katros, 2006 m. – Šventosios. Jis glinosi į neolitizacijos procesą Lietuvoje, atliko archeologinius tyrinėjimus durpynuose ir vandenyje, tyrė informacinių sistemų taikymo archeologijoje galimybes.
Džiugas yra kelių dešimčių straipsnių autorius ir bendraautoris, sintezės „Lietuvos istorija“ I tomo (2005) bendraautoris. Klaipėdos universitete skaitė paskaitas apie Ankstyvųjų metalų laikotarpį. Yra skaitęs pranešimų ir įvairiose mokslinėse konferencijose, seminaruose.
Jis buvo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos, Valstybinės kultūros paveldo komisijos archeologijos pakomisės narys.
Džiugo šeimos nariai, draugai sako, kad „Darbas perkasoje, radinių tvarkymas, analizė ir tyrimai buvo jo aistra nuo 1987 m. Pagrindinį dėmesį skyrė akmens ir bronzos amžių tyrinėjimams. Dalyvavo reikšmingiausiuose šio laikotarpio archeologijos objektų tyrimuose: nuo smėlėtų pietų Lietuvos pušynų, ežeringų rytų Lietuvos miškų iki vakarų Lietuvos durpynų. Džiugas buvo išskirtinai apsiskaitęs, pasižymėjo puikia regimąja atmintimi, skvarbia įžvalga ir gebėjimu iš praeities fragmentų pamatyti platesnį vaizdą, atkurti praeityje virusį gyvenimą. Kaip iš keramikos šukių atkurdavo kadaise sukultus puodus. Jis – vienas ryškiausių savo kartos mokslininkų. Jo straipsniai bei knygos kūrė Lietuvos akmens mažiaus archeologijos mokslo šiuolaikinį naratyvą, o prieš dešimtmečius jo keltos hipotezės dabar yra įrodomos naujausiais tyrinėjimais. Jis mokėjo apie praeitį kalbėti gyvai ir įdomiai, todėl buvo studentų mylimas dėstytojas, išauginęs ne vieną jaunąjį archeologą. Džiugas yra ir liks iškilus Lietuvos archeologijos bendruomenės narys, kurio darbai prasmingai pildė Lietuvos istorijos mokslo aruodą“.
Džiugas Brazaitis mirė 2025 m. vasario 11 d., palaidotas Vilniaus Kairėnų kapinėse.
Naudota literatūra;
1. „Dr. Džiugas Brazaitis“, Lietuvos archeologų draugija: https://lad.lt/brazaitisdziugas/.
2. „Netektis: mirė garsus Lietuvos archeologas Džiugas Brazaitis“, Alfa.lt: https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/netektis-mire-garsus-lietuvos-archeologas-dziugas-brazaitis/348354/.