Povilas Bokša ((Boksza, Boxa; 1552–1627) – architektas, pirmasis Lietuvos jėzuitų provinciolas (nuo 1608 m). Jis yra buvęs ir viceprovinciolas.
Gimė 1552 m. Slucke. Mirė 1627 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje.
Septynerius metus buvo Vilniaus akademijos rektorius (1600–1602), vicerektorius (1582–1584).
Jis ilgą laiką valdė Vilniaus profesorių namus, kartu su Jonu Prochorovičiumi (1559–1627) suprojektavo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią, kurios kertinis akmuo buvo padėtas po Šv. Kazimiero kanonizavimo iškilmių 1604 metų kovo 12-ąją,
XVII a. pirmojo dešimtmečio pradžioje P. Bokša kartu su rektoriumi Mykolu Bekanu nupirko netoli Šv. Jono kolegijos buvusį pastatą bei keletą kitų pastatų ir paskyrė juos jų įsteigtam Vilniaus jėzuitų noviciatui (Domus Probationis Vilnensis; Domus Primae et Secundae Probationis Vilnensis), kuris veikė 1604–1773 m. Šie noviciato namai buvo įkurti po to, kai karalius Zigmantas III Vazai jiems išlaikyti paskyrė Kundzino ir Sudervės palivarkus ir buvo gauta dotacijų iš didikų (įvairiu metu noviciatui priklausė apie 25 dvarai). Noviciatas buvo atidarytas 1605 metais. Čia mokslas trukdavo 2 metus. Namuose, sprendžiant pagal pajamas, galėjo gyventi 20–50 asmenų, de facto jame gyvendavo daugiau klierikų bei brolių (nuo 69 iki 114). Ten gyveno ir misionieriai.
Eidamas Lietuvos jėzuitų viceprovinciolo pareigas jis buvo vienas iš pagrindinių iniciatorių, siekusių, kad Vilniuje būtų atgaivinta ir modernizuota jėzuitų spaustuvė.
Parengė Danutė Mukienė
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022: Žemaičiai Vilniuje“
