Petras Bielskis – teatrologas, režisierius, aktorius, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys, knygų autorius, kultūros ir visuomenės veikėjas.
Gimė 1935 m. vasario 20 d. Šilalės rajono Laukuvos valsčiaus Mėčių kaime. Iš pradžių mokėsi Juodainių pradžios mokykloje, 1945–1953 m. – dabartinėje 
Šilalės rajono Norberto Vėliaus Laukuvos gimnazijoje. 1950 m. įkūrė slaptą Laukuvos gimnazistų organizaciją „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio rėmėjai“. 1953 m. už antitarybinę veiklą ir ryšius su partizanais buvo suimtas, kalinamas Klaipėdoje, Kaune, tais pačiais metais nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. 1953–1955 m. kalėjo Ustvymlage (Komijos ATSR). Į laisvę buvo paleistas 1955 m., bet tik su teise gyventi Šiaulių apskrityje. Reabilituotas 1990 metais.
1956–1961 m. buvo Šiaulių dramos teatro aktorius.
1958–1961 m. mokėsi Vilniaus universitete.
1969 m. baigė Lietuvos konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kurioje studijavo liaudies teatro režisūrą.
1970–1980 m. buvo Lietuvos televizijos režisierius.
1975 m. Vilniuje, prie Menininkų rūmų, įkūrė Novelės teatrą ir iki 1985 m. šiame teatre dirbo režisieriumi. Spektaklius yra statęs ir daugelyje kitų Lietuvos dramos teatrų.
1976–1983 m. studijas tęsė Maskvoje – mokėsi A. Lunačiarskio teatro meno instituto teatrologijos aspirantūroje.
1980–1991 m. dirbo dėstytoju Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose.
1983 m. apgynė menotyros mokslų kandidato, mokslų daktaro disertaciją. Tais pačiais metais Agluonėnuose (Klaipėdos r.) atkūrė Mažosios Lietuvos mėgėjiškų vaidinimų tradiciją, kartu su bendraminčiais įkūrė Agluonėnų klojimo teatrą.
Jis pradėjo rengti spektaklius etnografinėje sodyboje Skirvytėlės kaime, Rusnėje, taip duodamas impulsą atsigauti visos Lietuvos klojimo teatrų tradicijai.
1988 m. P. Bielskis pradėjo organizuoti Lietuvos klojimo teatrų krivūles.
Lietuvos nacionalinis kultūros centras nurodo, kad vienas svarbiausių P. Bielskio nuopelnų yra tai, kad jis kartu su mokiniais sukūrė analogų Europoje neturintį liaudiškųjų Klojimo teatrų tinklą, atgaivino kaimiškojo teatro tradicijas, kurios plėtojamos ir šiandien.
1989–1992 m. buvo Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos atsakingasis sekretorius ir Sąjūdžio Seimo narys.
1991 m. įkūrė Lietuvos klojimo teatrų draugiją, buvo išrinktas jos pirmininku.
1991–2005 m. dirbo Klaipėdos universiteto Teatro pedagogikos katedros vedėju.
1998 m. tapo Klaipėdos universiteto teatrologijos magistrantūros vedėju.
2010 m. Klaipėdos universitete P. Bielskiui suteiktas profesoriaus vardas.
P. Bielskis yra pastatęs daugiau kaip 30 spektaklių, tarp kurių žymiausi (pastatyti teatre ir lauko scenose): „Teatrinės novelės“ (1968, Džonas Golsvortis „Saulė“, Tenesis Viljamsas „Pasmerkti namai“, Viljamas Sarojanas „Ei, žmonės“); Džeromas K. Džeromas, „Pasiutėlė mis Hobs“ (1969); Ištvanas Erkenis „Žaidžiame kates“ (1977); Justinas Marcinkevičius „Ikaras“ (1983); Petras Venclova „Elegija Jonui Biliūnui“ (1983); Izidorius Ignatavičius „Triušių sala“ (1983); Laimonas Inis „Ave, vita“ (1985); Justinas Marcinkevičius „Daukantas“ (1986); Juozas Marcinkevičius „Ėjo Kristus per dirvoną“ (1987); Maironis „Vytautas pas kryžiuočius“ (1987, 2009); Kazys Inčiūra „Vincas Kudirka“ (1989); Vincas Krėvė „Mindaugo mirtis“ (1995); „Motiejus Didysis“ (2001, pagal Motiejų Valančių, vaidino M. Valančių, už šį spektaklį apdovanotas M. Valančiaus premija); Lazdynų Pelėda „Bajoro dukra (Davatka)“ (2007); Gregorio Martines de Siera „Lopšinė vienuolyne“ (2009); Juozas Grušas „Tu mušei Adomą“ (2010); „Ilgesio dainos“ (2011, pagal Eugenijaus Matuzevičiaus tekstus, pokario partizanų dainas); Petras Tilainė „Raganos“ (2013, 2015, vaidino Juzūpą Karpį); Petras Tilainė „Verksmas“ (2014); Kazys Bradūnas „Kraujo vestuvės“ (2016); Petras Tilainė (2017, „Palangos Juzė“, pagal M. Valančių, vaidino M. Valančių); Petras Tilainė „Dialogas su Dievu“ (2016); „Du žemaičiai. Sakmė apie didelius vyrus“ (2024, vaidino M. Valančių) ir daugelį kitų.
Televizijoje yra sukūręs, įrašęs šiuos spektaklius: Viljamas Sarojanas „Kalnuose mano širdis“ (1972); Morisas Materlinkas „Šv. Antano stebuklas“ (1973); Antanas Vienuolis „Paskenduolė“ (1974); Kazys Inčiūra „Vincas Kudirka“ (1989); Petras Tilainė „Raganos“ (2013).
Profesorius yra studijų „Liaudies teatro meninis savitumas“ (1986); „Saviveiklinio teatro vadovo (režisieriaus) darbo organizavimas“ (1986); „Režisieriaus darbas“ (1989); „Lietuvių liaudies teatro poetika“ (1992); „Lietuvos klojimo teatras“ (1999); „Mažosios sakmės“ (2025); novelių, pjesių rinkinio „Vieškeliu praėjęs Dievas“ (2020, sudarytojas prof. Dr. Rimantas Balsys); „Mažosios sakmės: laiko atodangos“ (2025) autorius bei knygų „Tautos teatras“ (1999–2012, penkios knygos), „Lietuvos teatro žygis“ (1999) sudarytojas. Daug jo kūrinių, tarp jų ir pjesių, yra paskelbta periodikoje ir kituose leidiniuose.
2015 m. išleista Petro Bielskio bibliografija „Dievui ir Tėvynei“, kurią sudarė Dalia Bielskytė ir Rimantas Balsys.
Laisvalaikiu profesorius dar ir tapo.
2000 m. P. Bielskis apdovanotas Balio Sruogos premija, 2001 m. – Motiejaus Valančiaus premija. 2008 m. jam suteiktas Šilalės rajono Garbės piliečio vardas, o 2017 m. – ir Laukuvos Garbės piliečio vardas. 2009 m. P. Bielskis išrinktas pilietiškiausiu klaipėdiečiu, 2014 m. jam suteiktas Klaipėdos Kultūros magistro titulas. 2015 m. profesorius apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Jam šis apdovanojimas skirtas už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už tai, kad jis daug metų puoselėja nacionalinę dramaturgiją ir lietuviškojo teatro tradicijas. Lietuvos mėgėjų teatro šventėje „Tegyvuoja teatras“ P. Bielskis už nuopelnus Lietuvos mėgėjų teatrui yra apdovanotas statulėle „Tegyvuoja teatras“. Tarp žymiausių profesoriaus apdovanojimų yra ir jam 2020 m. įteiktas Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medalis. P. Bielskis yra tapęs ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro teikiamos nominacijos „Už nuopelnus tautinei kultūrai“ laureatu. Šio centro interneto svetainėje pažymima, kad profesoriaus „indėlis į etninės teatrinės kultūros tradicijų tyrinėjimą, iniciatyva puoselėti klojimo teatro idėją, originali kūryba yra svarbūs nacionalinės kultūros išsaugojimui ir tęstinumui, tautinės savimonės puoselėjimui“.
2025 m. vasario 20 d. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Baltojoje menėje gražiai paminėtas 1935 m. vasario 20 d. gimusio režisieriaus, teatrologo, tapytojo, menotyros mokslų daktaro, knygų autoriaus, spaudos bendradarbio, visuomenės veikėjo Klaipėdos universiteto afilijuotojo profesoriaus Petro Bielskio 90-ies metų jubiliejus. Renginys, kuris tapo tikra švente ne tik jubiliatui, bet ir visiems joje dalyvavusiems, subūrė didžiulį profesoriaus talentų gerbėjų būrį iš visos Lietuvos, taip pat ir iš jo gimtojo Šilalės rajono.
Čia buvo vaidinama, dalijamasi prisiminimais, jubiliatas skaitė Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus laiškus, o viską vainikavo gėlės, dovanos ir jubiliatui skirti jo mokinių padėkos žodžiai už gautas sceninio meno ir gyvenimo pamokas. Šventės metu buvo pristatyta ir naujausia P. Bielskio knyga („Mažosios sakmės: laiko atodangos“) bei atidaryta jo tapybos darbų paroda.
Naudota literatūra:
- „Petras Bielskis“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/petras-bielskis/ 2025-02-15).
- „Nominacija „Už nuopelnus tautinei kultūrai“, Lietuvos nacionalinis kultūros centras: https://www.lnkc.lt/go.php/lit/Nominacija-uz-nuopelnus-tautinei-kulturai/136764
Parengė Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – prof. Petras Bielskis 2014 m. Dainų šventėje Vilniuje