Juozas Baldžius (iki 1939 m. Baldauskas) – mokslininkas, pedagogas, etnologas, spaudos bendradarbis, knygų autorius. Svarbiausios jo mokslinių tyrimų sritys buvo šeimos, vedybų istorija, lietuvių tautosaka. Gimė 1902 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apskrities Kuršėnų valsčiaus Sodybų kaime. 1925 m. baigė Šiaulių gimnaziją, tais pačiais metais Kaune įstojo į Lietuvos universiteto (Kauno universitetas, nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) Humanitarinių mokslų fakultetą. Studijas baigė 1929 metais. 1935–1940 m. Vytauto Didžiojo universitete dirbo dėstytoju. 1935 m. buvo išleista jo knyga „Pirktinės vestuvės“. 1937 m. Vytauto Didžiojo universitetas jam suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis.
1940 m. išleista antroji J. Baldžiaus knyga – „Vogtinės vestuvės“.
1940–1951 m. (su pertrauka 1941–1944 m.) jis dėstė Vilniaus universitee, 1944–1946 m. ėjo šio universiteto bibliotekos direktoriaus pareigas, buvo universiteto Etnografijos katedros vedėjas. 1944 m. Vilniaus universitete jam suteiktas profesoriaus vardas.
Rašė straipsnius etnologijos ir folkloristikos tema. Juos skelbdavo „Kultūroje“, „Vagoje“ ir kt. leidiniuose. Bendradarbiavo „Lietuviškoje enciklopedijoje“.
J. Baldžius mirė 1962 m. gegužės 2 d. Vilniuje.
Naudota literatūra:
- Vacys Milius, „Juozas Baldžius“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 2, Vilnius, 2002. 493 psl.
- „Baldauskas Juozas“, Lietuvių enciklopedija, t. 2, 1954, Bostonas, p. 85.