Bagduons Apuolėnars Petros

Pėrmouji sava poezėjės rinkinieli – „Sutemų ugnys“ ėšleida 1956 metās. 1978 m. pasėruodė anuo žemaitėškas poezėjės rinkėnīs „Pruo gintara longa“. Anuo īr ėr kalbuos skīrios – pastabas aple Ožvėntė tarmė. Tas leidėnīs – pati pėrmuoji pu Ontruojė pasaulėnė kara žemaitėškā parašīta ėr ožsėinie ėšleista gruožėnės literatūras kninga. Skaitītuojems, literatūras kritėkams ana patėka. Tas A. Bagduona pakosavuojė jimtėis kėta darba – parašītė žemaitėška poema „Medviegalė pasaka“ ėr, pridiejos dar pri anuos 33 eilieraštius, 1979 m. ėšleistė tuokė pat pavadėnėma kninga. 1982 m. skaitītuojē solaukė ėr kėtuos A. Bagduons kningas – apsakīmu rinkėnė „Gīvenims – najūkā“. 1983 m. kningīnūs pasėruodė bėndrėnė lietoviu kalbo ėšleists A. Bagduona poezėjės rinkėnielis „Žodžiai į tolį“, 1988 m. – „Likimo antspaudas“. Abėjūs tūs rinkėneliūs īr ėr puo 20 žemaitėškā parašītu eilieraštiu. 1991 m. A. Bagduona kūrības kningelė pėrma karta bova ėšleista Lietovuo – ėšejė žemaitėšku apsakīmu ėr eilieraštiu kninga „Lėkėma laiptās“. Pu ketoriū metu Vėlniou  bova ėšspausdinta dā vėina A. Bagduona eilieraštiu kningelė – „Žvaigždžių pavėsy“, vuo 1996 m. – lietovėšku ėr žemaitėšku eilieraštiu rinktėnė „Vai toli toli“. Nu 1992 metu A. Bagduons bėndradarbiava so žornala „Žemaitiu žemė“ redakcėjė. Ons īr Žemaitiu kultūras draugėjės redakcėjės organizouta pėrmuojė žemaitiu poezėjės konkursa laureats. A. Bagduona kūrība īr spausdinta „Klaipieduo“ ėr kėtūs Žemaitėjės laikraštiūs.

Mėrė A. P. Bagduons 2008 m. JAV.

BAGDUONA APUOLINARA PETRA ŽEMAITĖŠKĖ EILIERAŠRTĒ

Žemaitija

Tuos žaliuoses pīvas, miškā sliepiningi

Tau šėrdi pagluosta kap muotīnas runkas.

Upieliu skaidriūju pakruntes žavingas,

Kur paukštē greitsparnē pavasarēs lunka.

 

Prabėls tau i šėrdi užburuntēs žuodēs,

Nuvīs anī skausma ėr liūdesi pėlka,

Atneš tava sīlā tāp laukta paguoda,

Išklīdus i tuolima klajuojima ėlga.

 

Vuo brungi ėr mīla šalis Žemaitijės,

Kas gal napamėlti tūn tava gražībiu?

Sugrinžusi šėrdis jau nieka nabėje,

Patīrusi meili ėr džiaugsma baribi.

 

 

Žemaitija švėnta

 

Viejē subongava

Kap rugē ont lauka,

Kor kvep mums žīdelē,

Kor biteles plauka.

 

Palinkdama svėrtis

Saulielīde meti

Prijims kad ėr vielu

Bat kikvīna svieti.

 

Ištīs tavī ronka

Šīpsuodams žemaitis,

Naklaus, ar iš če pat,

Ar gal prašalaitis.

 

Visims ruoda šėrdi,

Pakvīt unt nakvīnis

Pri švėntuos ugnelis

Truobelis šiaudėnis.

 

Kāp mīla ėr brongi,

Žemaitija švėnta,

Mīliesma par omžius

Lig pat graba lėntā.

 

 

 

Žuodē Vėntā

 

Tėn kalnelē, tėn guojelē

Palei mūsa Vėnta.

Džiaugsmu nušvīt kuožna veida,

Kam tėn būti lėmta.

 

Ta padongi Žemaitijės

Tuoki mīla šėrdē,

Ruods, ka prašnek meilis žuodēs

Ar tu mumis gėrdi?

 

Gėrdo, gėrdo ėr supronto,

Ka dar muni mīlet.

Ėr šėrdėm joms atsakīso,

Tegol lūpas tīlē.

 

2000 m. līpas 27 d.

 

Lieket, mintes

Ilgesīs kap runkas tīsas

I tun krašta, i tun šali,

Kor palikuom mas vaikīsti

Ėr jaunīsti žale žale.

 

Kor Medžiuokalnis ėr Vinta,

Unžūlā žali rīmuoje,

Kor užgimti bova limta

Žemaitijuo mīlemuojuo.

 

Kor aukšti pušīnā rīma

Ėr čiuobrelē kvapa skleidi,

Kor pasielē ir arimā,

Drunses dūmas mūsa veidi.

 

Lieket, mintes, juns i tuoli,

Gimta žemi apkabinket,

Sena krīžiu tartom bruoli

Rūtuoms, mietuoms padabinket.

 

 

Dīnas

 

Užmerkiu akes ėr svajuoju,

Vuo vaizdā keitas ėrgi mainuos

Če vaivuorīkštes i dungu muoje,

Tin pušūn gimtūn šakas leinas…

 

Tīk daug dīnūm muni palėka,

Žīdās džiaugsmūn iš tuola muloje,

Vuo kėtas tomses pasilėka,

Aš ainu vės ėr vės svajuoju.

 

Nebsogronžins jau nieks mon junsa,

Vės kėtas reik mon pasitėkti,

Īžėngs i mona buiti drunsē

Ėr naktimis nablēs užmėgti.

 

Ar ėlgā dar muni viliuoste,

Vaizdā žavingi, dīnas švīses?

Ar leiste laimi dar pajosti,

Ar tumsuos ūkanuos paklīset?

 

 

Balti stuogā

 

Balti stuogā Telšiūn miesta

Švīt iš tuola unt kalnūn,

Žemaitijės tas suostėni

Nu senūn žilūn laikūn.

 

Tėn kėlst katedra didinga,

Rūmā vīskupa graži,

Dėdis centras kultūrinis,

Džiaugas didi ėr maži.

 

Vuo aplinkū pīvas žales.

Ažera vundū bangū,

Kor tik aki baužmestom,

Tīk gražībiu nūstabiūn.

 

Kāp mums tavis namīlieti,

Žemaitija moms brongi,

Visi gal tik pavīdieti,

Ka tinā atsirondi.

 

Būk mīlema

Išvīsk, pasauli, krašta tūn,

Pri jūras Baltijas krantūn,

Kur Nemuna vingiūje opi,

Miškās pakrontis apsisopis.

 

Kur Vintuos lunkas plates, žales,

Kur mienū tek naktiems išbalis,

Tin tu pajosi švinta džiaugsma –

Kituokiuos laimis mas nablauksma.

 

Vuo ka gegoži sveikins rīta,

Īvūn žīdās jau apkaišīta,

Išgėrsi pīmenūm birbīni,

Artuoju daina sutartėni.

 

Vuo žemi mūsa švinta, brungi,

Spindiek kap žvaki žemės lungi,

Ramībi nešk pasaule taikā,

Būk mīlema, būk umžēs sveika.

 

 

Naktis

 

I žemaičiu žales pīvas

Nusileida naktīs kasas,

Ėr sustinga kap nagīvas

Ont žuolīnu šaltas rasas.

 

Medē, patvuorēs sustuojin,

Snausdami kažkun šnabždieja,

Aple ateiti sapnūja,

Šakas unt stuogūn padiejin.

 

Tīla vėsus užmėgdėna

Sava auksa sapna skreiti,

Tik lakštingalas suokėma

Nenutėldi naktīs skraisti.

 

Varliūn mozėka dar gruoja,

Pelkiu mėgla prisidengus,

Šunis pakīmēs vaukšnuoja,

I kudlas itraukin sprondus.

 

Tik sena muotoši meldies,

Runkuo puoterelius soka,

Rīta juk pirmā reiks keltis,

Viel pradiet darbūn ratoka.

 

Ėr ta žemi tuoki brongi

Tau i širdi meili kviepi.

Niekor kitor tuo nebrondi,

Kas tāp džiuginti galietu.

 

 

Žemaitijės laukā

 

Vuo laukā žalījē brongiuos Žemaitijės,

Ėr pīvas, ėr gėrės žemelis gimtuos,

Paromžius žīdieste kap baltas lelėjes,

Ėr junsa šauksma mon šėrdis kartuos.

 

Juns upes vingiūtas, ažerā gilījē,

Kap veidruodē dongu savie atspindies,

Vuo tuoliauses daubas ėr slienē platījē

Skraidūliu paukščiu gīsmiems vės skombies.

 

Keleivi tu žemis, kor benukeliautom,

Narasi tu žemis gražesnis kituos.

Ka kuojes pavarguses geisi nuplauti,

Tai Baltijes bongas daineli pauoš.