Avižonis Petras

Petras Avižonis – Lietuvos gydytojas oftalmologas, profesorius, knygų autorius, visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, spaudos bendradarbis. Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys: akių ligų, ypač trachomos, diagnostika, gydymas ir profilaktika, užkrečiamosios ligos, lietuvių antropologija.

Jis gimė 1875 m. balandžio 5 d. Pasvalyje. Iš pradžių mokėsi vietos pradinėje mokykloje. Tėvai tikėjosi, kad jis taps kunigu, tad pradėjo leisti į Mintaujos privačią keturklasę vokišką mokyklą. Čia jis susipažino ir pradėjo bendrauti su būsimais iškiliais Lietuvos visuomenės, kultūros ir politikos veikėjais, tarp jų ir Antanu Smetona, kalbininku Jonu Jablonskiu. Mintaujos gimnazijoje 1890 m. P. Avižonis įsteigė „Kūdikio“ draugiją ir jai vadovavo. 1895–1897 m. jis studijavo Sankt Peterburgo universiteto Matematikos ir gamtos fakultete. 1900 m. baigė Dorpato (dabar Tartu) universitetą (Medicinos fakultete mokėsi 1897–1900 m. ir čia įsigijo gydytojo specialybę).

1900–1902 m. pradėjo verstis gydytojo praktika Ariogaloje. Tuo laikotarpiu jis buvo universalus daktaras: dirbo chirurgu, akušeriu, gydė vidaus, vaikų, ausų-nosies, akių, infekcines ligas.

Vedė bajorų kilmės medikę Sofiją Gruzdytę (1872–1963).

1902 m. spalio mėn. Dabikinės dvare dalyvavo steigiamajame Lietuvių demokratų partijos suvažiavime, kuriame atstovavo kairiesiems varpininkams. 

1903–1910 m. gyveno Žagarėje. 

1904 m. įkūrė Beturčiams šelpti draugiją.

Kilus 1905–1907 m. revoliucijai, suartėjo su  socialdemokratais. 1906 m. tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. 

1907 m. įstojo į Jono Basanavičiaus įkurtą Lietuvių mokslo draugiją.

1908 m. pavasarį išvyko į Peterburgą, ten universitete klausė doc. Volkovo praktinio antropometrijos kurso, tobulinosi E. Pavlovos institute, prof. Dolganovo akių  klinikoje. 

1910 m. persikėlė gyventi į Šiaulius. 

1914 m. Tartu universitete apgynė disertaciją tema „Kauno gubernijos Šiaulių  apskrities Gruzdžių ir Lygumų valsčių lietuvių akių ligos ir aklumas“.  Tais metais jam buvo suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis.

Kaip karo gydytojas dalyvavo Rusijos–Japonijos kare (jo metu buvo patekęs į japonų nelaisvę).

Prasidėjus  Pirmajam pasauliniam karui, kaip gydytojas buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Iš pradžių dirbo Šiauliuose, 1914–1916 m. – Rusijos Raudonojo kryžiaus draugijos karo sanitariniame traukinyje ir priešakiniame gydymo-maitinimo būryje vyr. gydytoju. 1916 m. pradėjo dirbti Lietuvių komiteto tremtiniams šelpti Maskvoje ambulatorijos gydytoju ir kartu Centrinio kalėjimo ligoninės (prie Butyrkų kalėjimo) akių skyriaus vedėju. 

1917 m. Maskvoje įstojo į Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją. 1917 m. buvo Rusijos lietuvių seimo Petrograde delegatas.

1917–1918 m. dirbo Rusijos Raudonojo kryžiaus ligoninėje Maskvoje.

1918 m. birželio mėn. grįžo į Šiaulius ir čia vėl dirbo gydytoju.

1918–1919 m. buvo Lietuvos komunistų partijos narys, nuo 1919 m.–  Lietuvos socialdemokratų partijos narys.

1919 m. pradžioje Vincas Mickevičius-Kapsukas, Raudonosios armijos padedamas įsitvirtinęs dalyje Lietuvos, pakvietė P. Avižonį atvykti į Vilnių ir užimti sveikatos apsaugos komisaro postą, bet šis atsisakė.

Nepriklausomoje Lietuvoje įsijungęs į mokslinę veiklą, P. Avižonis nuo politikos nutolo, nors savo įsitikinimų neatsisakė.

1919 m. įkūrė Kauno medicinos draugiją.

1920 m. pradėjo dirbti Karo ligoninės Akių ligų skyriaus vedėju.

1920–1922 m. įsteigė Aukštųjų kursų Medicinos skyrių ir vadovavo ja, kursuose skaitė paskaitas studentams.

1923 m. įkūrė Lietuvos universiteto Akių kliniką.

1922–1939 m. buvo jo paties įsteigtos Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto) Akių ligų katedros vedėjas.

1922–1924 m. buvo pirmasis Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto dekanas, nuo 1922 m. – profesorius, 1924–1925 m. – universiteto prorektorius, 1925–1926 m. – rektorius. Nuo 1922 m. dirbo Kauno universiteto akių ligų katedros vedėju.

1923 m. vykusiam Lietuvos gydytojų sąjungos steigiamajam suvažiavimui parengė sąjungos įstatus.  

1930 m. gruodžio mėn Kauno Vytauto prospekte buvo atidaryta jo rūpesčiu pastatyta moderni Akių klinika. Jis jai iki 1939 m. vadovavo.

Nuo 1923 m. buvo Vokietijos, nuo 1930 m. – Prancūzijos oftalmologų draugijų narys. 1932 įkūrė Lietuvos akių gydytojų draugiją, iki 1939 buvo jos pirmininkas.

P. Avižonis aktyviai dalyvavo tarptautiniame oftalmologų judėjime.

Yra paskelbęs apie 100 mokslinių straipsnių lietuvių, latvių, vokiečių ir prancūzų kalbomis. 1940 m. išleistas svarbiausias jo parašytas veikalas – pirmasis Lietuvoje „Akių ligų vadovas“.

Jis sukūrė lietuviškų medicinos, ypač akių ligų ir farmacijos, terminų, žodyną, aktyviai dalyvavo rengiant „Lietuviškąją enciklopediją“.

P. Avižonis aktyviai dirbo ir kalbos norminimo srityje, propagavo ateizmą. 1897 m. jis parašė „Lietuvišką gramatikėlę“ (J. Jablonskiui nepavykus slaptai išleisti, V. Sirutavičiaus ir A. Smetonos rūpesčiu buvo išspausdinta 1898 m. hektografu). 1904 padėjo J. Jablonskiui parengti spaudai A. Juškos žodyno 2 dalį.

Išleido populiarių knygelių: „Apsakinėjimai apie žemę, vandenį ir orą“ (1898), „Socialistai ir masonai“ (1906), „Girtuoklybė mūsų rykštė“ (1907), „Darbininkai ir visuomenė“ (1908), „Žemė ir žmogus“ (1910) ir nemažai kitų (išsami P. Avižonio  bibliografija pateikiama žemiau).

1895–1914 m. bendradarbiavo spaudos leidiniuose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Naujienos“, „Darbininkų balsas“, „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Naujoji Gadynė“, „Skardas“, „Žarija“, „Mokykla“.

1923 m. tapo žurnalo „Medicina“ redakcinės kolegijos nariu, nuo 1925 m. buvo „Archiv Oftalmologii“ leidėjų komisijos narys, nuo 1938 m.– tarptautinio žurnalo „Ophtalmologica“ redakcijos narys. 

1935–1939 m. redagavo leidinį „Medicinos fakulteto darbai“.

Yra parašęs daugiau kaip 130 mokslinių darbų, knygų ir  straipsnių lietuvių, latvių, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Sukūrė apie 250 lietuviškų medicinos terminų.  XX a. 3–4 deš. savo straipsnius skelbdavo žurnaluose „Kultūra“, „Kosmos“, „Naujoji gadynė“ ir kai kuriuose kituose.

1979 m. Čikagoje Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla išleido Jono Puzino knygą „Profesorius medicinos daktaras Petras Avižonis (1875–1939): jo visuomeninė, kultūrinė ir mokslinė veikla“, o 1999 m. Kauno medicinos universitetas – Margaritos Karkauskaitės sudarytą knygą „Profesorius Petras Avižonis: bibliografijos rodyklė“.

Bendradarbiavo su tautinio atgimimo veikėjais Povilu Višinskiu, Gabriele Petkevičaite‑Bite, Žemaite, taisė kai kurių Žemaitės apsakymų kalbą, vaidino pirmajame viešame lietuviškame spektaklyje (Keturakio „Amerika pirtyje“) Palangoje 1899 m. rugpjūčio 20 dieną.

Palaikė ryšius ir su kun. Juozu Tumu-Vaižgantu, vyskupu Pranciškum Būčiu, arkivyskupu Juozapu Skvirecku, nors jų įsitikinimai, pasaulėžiūra nuo jo ir skyrėsi.

P. Avižonis buvo vedęs bajorų kilmės medikę Sofiją Gruzdytę (1872–1963). Turėjo 3 sūnus ir dukrą. Sūnus Konstantinas tapo istoriku, Vytautas pasekė tėvo pavyzdžiu ir tapo oftalmologu, Jonas pasirinko inžinieriaus specialybę, o dukra Birutė tapo ekonomiste.

1932 m. apdovanotas Gedimino 2 laipsnio ordinu. 1939 m. jam suteiktas Latvijos universiteto garbės daktaro vardas.

Petras Avižonis mirė 1939 m. spalio 17 d. Kaune. Jo palaikai buvo sudeginti VDU Medicinos fakulteto krematoriume, pelenai supilti į skulptoriaus Petro Rimšos pagamintą varinę taurę, o 1984 m. urna su palaikais palaidota Petrašiūnų kapinėse. 

 

Petro Avižonio bibliografija:

• Lietuviška gramatikėlė, Peterburgas, 1898..

• Apsakinėjimai apie žemę, vandenį ir orą, Tilžė, 1898. 

• Socijalistai ir masonai: ar jie mums priešai?, Vilnius: Naujoji gadynė, 1906. 

• Girtuoklybė mūsų rykštė, Vilnius: Žarija, 1907. 

• Darbininkai ir visuomenė, Vilnius: Žarija, 1908. 

• Žemė ir žmogu, Vilnius: Lietuvos ūkininkas, 1910.

• Aklumas ir trachoma Lietuvoje,Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1913. 

• Gyvybė ir jos atsiradimas ant žemės, Voronežas: Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyrius, 1918. 

• Šis tas iš mokslo istorijos, Voronežas: Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyrius, 1918. 

• Sąžinės laisvė, Voronežas: Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyrius, 1918. 

• Kova su limpamomis ligomis, Šiauliai: Šiaulių apskrities valdybos leidinys, 1920. 

• Lietuvos universiteto Medicinos fakultetas, jo uždaviniai ir išgalės, Kaunas: Varpas, 1923.

• Galvos skausmai ir akių ligos, Kaunas: Varpas, 1926. 

• Akinių istorija: inauguracijos pranešimas, laikytas perimant Lietuvos universiteto rektoratą 1925-09-15, Kaunas: Lietuvos universiteto Medicinos fakultetas, 1926. 

• Apie ligų spėjimą iš akių, Kaunas: Varpas, 1927. 

• Gyvybė ir jos atsiradimas ant žemės: su 12 paveikslėlių. – 2-asis leid, – Šiauliai: Kultūros-švietimo draugija, 1928. 

• Adaptacijos tyrimo reikšmė ir būdai kasdieninėje praktikoje, Kaunas: Varpas, 1934. 

• Atšokusios retinos gydymas diatermijos būdu, Kaunas: Spindulys, 1934. 

• Glaukomos gydymas, Kaunas: Varpas, 1937. 

• Kova su trachoma Vilniaus krašte, Kaunas: Varpas, 1938. 

• Akių ligų vadovas, Kaunas: VDU Medicinos fakulteto leidinys, 1940. 

 

 

Parengė Loreta Sungailienė

 

Naudota literatūra:

1.      Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/petras-avizonis/.

2.      Vikipedija. Laisvoji enciklopedija https://lt.wikipedia.org/wiki/Petras_Avi%C5%BEonis.  

 

Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas