Andrius Ašmantas (1906–1941) – lietuvių kalbininkas, pedagogas. Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys: bendrinės lietuvių kalbos istorija, žodžių daryba, kalbos kultūra, gimtosios kalbos dėstymo metodikos problemos.
Gimė 1906 m. vasario 24 d. tuometinės Raseinių apskrities Endriejavo valsčiaus Tickinų kaime (dabar Klaipėdos r.), mirė 1941 m. gegužės 19 d. Vilniuje.
Mokėsi Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijoje. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Iš pradžių dirbo mokytoju Kauno „Aušros“ gimnazijoje. 1935–1938 m. – dirbo Klaipėdos pedagoginiame institute, nuo 1936 m. – ir Klaipėdos prekybos institute. 1937 m. tobulinosi Prancūzijoje. 1939–1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete, 1940–1941 m. – Vilniaus universitetuose. Paskelbė straipsnių tarties, žodžių darybos, kalbos kultūros, lietuvių kalbos dėstymo metodikos klausimais. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Ateitis“, „Klaipėda“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos mokykla“, „Rytas“, „Tautos mokykla“, „Vakarai“, „Žemaičių prietelius“ ir kt.
Paskelbti A. Ašmanto darbai: „Sakomojo žodžio kultūra mokykloje“ (1938), „Iš romantiškosios į mokslinę kalbotyrą Lietuvoje“ (1939–1940), „Priesagos ‑ini‑s (‑inė) ir ‑iška‑s (‑iška) mūsų bendrinėje kalboje nuo „Auszros“ laikų (1996). „Rinktiniai raštai“ (1996), „Tautinis ugdymas ir tautos kultūra“ (2005), „Dienoraščiai, laiškai, bibliografija“ (2010).
A. Ašmanto žmona buvo Ona Ašmantienė. Vaikai: Joalita Ašmantaitė (Kočenienė), Ramūnas Ašmantas, žymus Lietuvos inžinierius, šilumininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas (1991–2001), habil. technologijų ir technikos mokslų daktaras (1987) Leonas Vaidotas Ašmantas (g. 1939 m.).
Bendradarbiavo žurnale „Gimtoji kalba“.
Naudota literatūra:
- Sabaliauskas Algirdas, „Andrius Ašmantas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/andrius-asmantas/ (žr. 2022-03-12)
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. SRTRF remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
