1936 m. birželio 8 d. Raseinių rajono Balčių kaime gimęs prozininkas, vertėjas, spaudos darbuotojas, visuomenės, kultūros veikėjas Juozas Aputis (1936–2010) – vienas žymiausių XX a. II p. – XXI a. pr. rašytojas.
Jis Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau dirbo „Literatūros ir meno“, „Girių“, „Metų“ „Pergalės“ redakcijose, aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime, ėjo atsakingas pareigas Lietuvos rašytojų sąjungoje, buvo Lietuvos Respublikos nacionalinių literatūros ir meno premijų komiteto narys. Su jo vardu yra siejamas novelės atgimimas Lietuvoje XX a. 7–8 dešimtmečiais.
Turtingas ir vertingas J. Apučio rašytinis palikimas, kurį sudaro apysakos, novelės, romanai, esė, kitų pasaulio šalių autorių kūrybos vertimai į lietuvių kalbą. Jis yra sudaręs, spaudai parengęs ir kitų autorių knygų.
Rašytojas už savo nuopelnus Lietuvai ir jos kultūrai, už parašytus grožinės literatūros kūrinius 1971 m. apdovanotas Žemaitės literatūrinė premija, 1996 m. – Juozo Paukštelio premija, 1997 m. – A. Vaičiulaičio literatūrinė premija, 1998 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, 2004 m. – „Imbiero vakarų“ J. Kunčino vardo premija, 2005 m. – Nacionaline kultūros ir meno premija, tais pačiais metais – P. Cvirkos literatūrine premija.
J. Aputis amžinam poilsiui atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
