Mikalojus Akelaitis (1829–1887, slapyvardis Juras Varnelis) – visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, kalbininkas, vienas pirmųjų lietuvių didaktinės literatūros kūrėjų, Motiejaus Valančiaus, Simono Daukanto bendražygis, vienas 1863 m. sukilimo vadų, kelių lietuviškų šviečiamojo, religinio turinio knygelių autorius. Jis buvo plataus akiračio žmogus, mokėjo keletą užsienio kalbų.
Jis gimė 1829 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apskrities Kvietiškio valsčiaus Čiuoderiškės kaime. Mokėsi Marijampolės keturklasėje mokykloje. Mirus motinai, turėjo mokslus nutraukti. Tada ilgą laiką dirbo namų mokytoju dvaruose.
1850 m. išvyko gyventi į Varšuvą. Ten pradėjo bendradarbiauti lenkų spaudoje.
1858 m. kartu su Simonu Daukantu gyveno Svirlaukyje (Latvija), pas Petrą Smuglevičių ir aktyviai bendradarbiavo tuometinėje spaudoje, pasirašinėdamas įvairiais slapyvardžiais. Rinko tautosaką, medžiagą lietuvių kalbos žodynui, gramatikai ir kt. Laiške M. Balinskiui pažymėjo, kad reikia pradėti leisti knygas lietuvių kalba. Jis rašė: „Reikia mums pakelti lietuvių kalbą, ištraukti iš paniekinimo tą kalbą, kuri turi sanskrito didumą, lotynų galybę, graikų dailumą ir italų skambumą.“ 1858 m. leidinyje „Teka Wileńska“ pirmasis parašė, kad reikia leisti lietuviškus laikraščius. Buvo įsteigęs Lietuviškų knygų leidimo fondą, kuris skyrė lėšų kelių skaitinių knygelių, skirtų kaimo žmonėms leidybai.
Yra gyvenęs ir Varniuose, Rietave, Vilniuje. Palaikė ryšius su Motiejumi Valančiumi, susirašinėjo su Jozefu Ignacijumi Kraševskiu. Gyvendamas Rietave pas kunigaikščius Oginskius rūpinosi spaustuvės steigimo, lietuviškų knygų leidybos centro įkūrimu šiame mieste. Jo paragintas Žemaičių vyskupas M. Valančius prašė rusų valdžios, kad leistų spausdinti blaivybei propaguoti Žemaitijoje skirtą laikraštį. Leidimas nebuvo gautas.
M. Akelaitis 1858 m. leidinyje „Teka Wilenska“ vienas pirmųjų iškėlė mintį, kad reikia pradėti leisti lietuviškus laikraščius. Redagavo laikraščius „Pakeleivingas“, „Zmowa“.
1861 m. įsitraukė į slaptą sąjūdį, kuris ruošė 1863 m. sukilimą, parašė eiliuotų atsišaukimų („Gromata Vilniaus senelio“, „Pasaka senelio“), raginančių valstiečius sukilti. Buvo persekiojamas policijos. Kurį laiką gyveno Prancūzijoje. Jis laikėsi unijinių pažiūrų. 1863 m. prasidėjus sukilimui, M. Akelaitis organizavo sukilėlių būrius, tiekė jiems ginklus, maistą, literatūrą, buvo Augustavo (Užnemunės) vaivadijos komisaro padėjėjas. Spėjama, kad M. Akelaitis į lietuvių kalbą išvertė 1863 m. sausio 22 d. sukilimo manifestą. 1864 m. prisidėjo parengiant laikraštį „Žinia apie lenkų vainą su maskoliais“ ir jį redagavo (buvo išspausdinti du leidinio numeriai).
1864 m. sukilimui pralaimint, M. Akelaitis pasiraukė į Prūsiją, čia buvo nuteistas, tačiau iš teismo salės pabėgo ir išvyko gyventi į Prancūziją.
Gyvendamas Prancūzijoje sukūrė šeimą su prancūze, gyvendamas su ja santuokoje susilaukė trijų vaikų.
Pracūzijoje dirbo Lietuvai – iki pat mirties vadovavo Paryžiuje veikusiai „Želmens“ draugijai. Bendradarbiavo leidiniuose „Aušra“, „Gazieta lietuviška“ (JAV). 1872–1882 m. buvo laikraščio „Gazeta Warszawska“ korespondentas. 1882 m. iš šių pareigų jį atleido. Nuo to laiko šeimai vis trūko pinigų. Tai atsiliepė M. Akelaičio sveikatai. Prieš mirtį jis visą savo archyvą užrašė Krokuvos universitetui.
1860 m. sukūrė apysaką „Kvestorius“, po Lietuvą važinėdamas, žmones bemokinąsis ir „Jonas Išmisločius kromininkas“ (kitas pavadinimas yra „Jonas iš Svisločės“). Knygeles išleido pasirašydamas jas Juro Varnelio slapyvardžiu. Tai blaivybės propagavimui, žmonių švietimui skirti leidiniai, kuriuose pateikta nemažai istorinių, geografinių ir gamtos žinių. M. Akelaitis yra ir elementorių „Lementorius, arba Pradžia mokslo, sudėta mažiems vaikeliams“ („Elementarz dla chlopcow wiejskich przeložony na litewski język“, 1860), kuriame pateikta įvairių beletristinių pamokymų valstiečiams, autorius. 1860 m. M. Akelaitis parašė ir „Lietuvišką elementorių“ („Lietuviszkas Elementorius“), 1890 m. – lenkų kalba lietuvių kalbos gramatiką (1890). Į lenkų kalbą proza yra išvertęs Kristijono Donelaičio „Metus“. Lenkų kalba parašė didelės apimties studiją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aprašymas“ (kada ji parašyta ir ar yra išlikusi, nežinoma).
Daug metų M. Akelaitis rinko lietuvių tautosaką, rengė lietuvių-lenkų kalbų žodyną. Yra sukūręs naujų technikos, gramatikos terminų. Jis yra ir žodžio „žodynas“ autorius.
Iš po M. Akelaičio mirties išspausdintų jo knygų vertingiausia „Gramatyka j kęzyka litewskiego“ („Gramatika ir lietuvių kalba“).
M. Akelaitis mirė 1887 m. rugsėjo 26 d. Paryžiuje.
1969 m. Vilniuje išleista Augustino Janulaičio studija „Mikalojus Akelaitis“.
Naudota literatūra:
- Jonas Riškus, „Mikalojus Akelaitis“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/mikalojus-akelaitis/.
Parengė Danutė Mukienė
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“