|
Ēno par pėiva
Vingiouts takieli, sugierės
dugībės žingsniu aida,
ar rēktom tava vingius
laikītė ož klaida?
Gal pėrmāsis keleivis
kelė ėiškuojė sausa,
vo rasiet skobiejė, nuoriedams
nuētė tėisiausē.
Rast’ nanuoriejė primintė
žuolīna ar krūma
ėr pasoka aplinkou
diel sava šėrdėis geroma.
Gal taikies napabaidītė
pėmpės, topontės lėzdė,
ėr aplėnkė. Vo mes šaukam,
kad vingēs ēnontis klīst.
Kuo gera, tūsė vingiūsė
daug gerūm nuoru sotėlpa…
Tad ar reikietom peiktė
nuors vėina takelė kėlpa?..
Pėlalės kalns
Vėiškeli, vėiškelāli,
Kėik matē, kėik gėrdiejē?
Vedē na tėn, kor nuoriejē,
vo tėn, kor žmuonis keliava,
klaidžiuodamė, atsėgrėždamė,
ėiškuodamė, narasdamė,
vo radėn, viel pamesdamė…
Ar dieltuo kėlpuoms raitās
aplink kalna kaubori?
Priš tou kalna – karklu krūmalis,
kraujė klanė ožaugės.
Puo kalno – pražovosiu kaulā.
Ont kalna – akmou,
nasoprontamā ėšrašīts.
|
Vakars
Sošalosius somorosius
daineliems atšėldā.
Sograibiosi žuodiu ėš pasaku
kroupīnė paskanėni.
Nutraukosi nu dongaus
puo žvaigždelė naktē idoudi,
kad ramē mėiguotomem,
gražē sapnoutomem…
Sapnoujo Tavi, Mama,
So žvaigždė delnūsė…
Žėnau, ka švėis ana monėi
Lig kelė pabonguos.
Vėinmetems
Če ėr sostuok –
tava mėiguos žuodē ėšseka.
Je dar kuoki ėr ėškrapštā,
anuo niekam nabrēk –
nabier dākta, katron
tas žuodis ivardėj.
Tad ba rēkala vargsti, nuoriedams
Ožpėldītė dėinūm toštībė
Svetėmās, prisironkiuotās žuodēs.
Tavėjē
baveik vėsė išejė
vėnkart so tava vėinmetēs.
|
