Žuolėnės švėntės ištakas – gėliuo senuovie. Iki pat mūsa laikū ī ėšlėkusiu nemažā paguonėšku Žuolėnės šventės tradicėju. Tou dėina īr atsėsveikėnama so žuolīnās, vasaras kvietkuoms, nes rogpjūtė vėdorie sosėdor vasara so rodėnio.
Lietovuo ivedos krėkščiuonībė, Žuolėnės dėina bova sotapatinta so Švč. Mergelės Marijės Jiemėma i dongu šventė. Daugelie Žemaitėjės bažnīčiu (pvz., Raseiniu, Palonguos, Pašaltuonė, Veliuonas), kap ė kėtū Lietovuos etnuograpėniu regėjuonu bažnīčiuos par Žuolėnė vīkst Švč. Mergelės Marijės Jiemėma i dongu atlaidā.
Žuolėnės ėšvakaries vėsė seniau liuob gerā nosėpraustė, ėšsėvanuotė pėrtie ėr tēp nosėplautė vėsus pasėbėngosės jevapjūtės nešvaromus.
Mergėkės ė muotrėškas par Žuolėnė išeit i laukus ėr skėn vaistažuolės, dā tebžīdontės gražiausės pėivu gielės, vėsė diekavuo gamtā už gruoži, prėnuokosi derliu.
Dabā gražiausē Žuolėnė īr švėntama bažnīčiuo. Tou dėina i bažnīčė žmuonės nešas švėntintė gieliū, katruos ī soskintas darželiūs ė pėivuos, bukietelius. Pri tū kvietku gal dar pridietė ėr vaistėniu žuolīnu, jevū. Tradicėnemė Žuolėnės bukietė torietom būtė medetku, rogegieliu, ramuniu, rogiū, avėžū.
Sakuoma: je par Žuolėnė i bažnīčė noėisi be kvietku, žuolīnu bukietelė – vel’s ispėrs i oudėga.
Pašvėntintus žuolīnus liuob pagarbē sauguotė. Anus truobuos liuob pakėštė pu balkēs. Žmuonės vierėjė, ka tėi žuolīnā gal apsauguotė suodība nu vėsuokiu nelaimiu. Par Žuolėnė pašvėntintus bukietelius onkstiau žmuonis liuob dietė ėr i mėrosiūju graba.
Seniau i bažnīčė Žuolėniu dėina pašvėntintė žmuonės liuob neštė ėr naujuojė derliaus rīšulieli, rogepjūtės pabaigtoviu vainėka, grūdū saujelė. Ka kėtū metu derlius gerā ožderietom, ka anou aplėnktuom vėsuokės negandas, parsėneštus pašvėntintus grūdus liuob imaišītė i sieklā skėrtus grūdus.
Tou dėina i bažnīčė liuob neštė švėntintė ėr pėktžuolės ėš tū laukū, kor sunkē liuob būs anas ėšnaikintė. Pu pašvėntėnėma parneš anas atgal i laukus ėr tėn pat padėigs.
Seniau žmuonės tėkiejė, ka par Žuolėnė rēk švėntintė ėr daržuovės – paskou anuom gal gīdītė sosėrgusius gīvuolius.
Ėlgā bova prijimta lig pat rogpjūtė 15 d. nevalgītė naujuojė derliaus.
Par Žuolėnė i vėina krūva nu sena īprasta rinktėis vėsā gėmėnē, nes ī prijimta sakītė, ka je tuo nepadarīsi, metā būs biednė. Gaspaduorē ėš onksta tam gėmėnies soejėmou liuob pasėruoštė vaišiu. Svarbiausē: ont stala tor būrė alaus arba giruos, dounas, ėškeptuos ėš šviežė derliaus jevū, skaniū ougīniu, ivairiausiu vaisiu, ougu ėr daržuoviu. Par tus soejėmus vėsė linksmėnas, dainiou, šuok, vākā vėsuokius žaidėmus kėimė ė truobuo žaid. Par Žuolėnė īr lonkuomė ne tik gėmėnės, sosiedā ėr draugā, bet prisėmėnamė ė mėrė žmuonės.
Paguonībės laikās tou dėina žmuonės deivē gimdītuojē Ladā liuob diekavuos ėr aukuos ož ėšauginta derliu.
Žuolėniu dėina paguonis sava apeiguos ėšskėr rodėns Dagas – Sambariu – šventės elemėntus. Par anou onkstiau mūsa pruotievē liuob diekavuotė derliaus deivē gimdītuojē Ladā.
Dabā daug kor Žuolėniu dėina ī organizoujemas bėndruomėniu šventės, ivairiausė kultūrėnē, sportėnē rėngėnē – tēp žmuonėms sodaruoma galėmībė pabėndrautė, pasėmiegautė vasaras pramuoguoms.
Parėngė Černeckītė Emilėjė
Vėngalė Bonifaca portėgrapėjė