Žemytės kolūkis, kuris tada veikė dalyje Kretingos apskrities Lenkimų apylinkės teritorijos, buvo įsteigtas 1949 metais.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1950 m. birželio 20 d. įsaku „Dėl Lietuvos TSR administracinio-teritorinio padalijimo“ pakeitus Lietuvos TSR administracinį suskirstymą (panaikinus apskritis ir valsčius bei sudarius rajonus) buvo panaikinta Kretingos apskritis, sudarytas Skuodo rajonas, kuriam buvo priskirta ir Lenkimų apylinkė. Joje Žemytės kolūkis veikė nuo 1950 m. birželio 20 d. iki 1965 m. spalio 29 dienos. Kolūkio pagrindinės veiklos kryptys buvo augalininkystė ir gyvulininkystė.
Skuodo rajono laikraštyje „Pergalė“ 1951 m. liepos 11 d. (Nr. 15) rašoma, kad Žemytės kolūkyje, kurio pirmininkas buvo Taurinskas, vykusiame visuotiniame narių susirinkime dalyvavo 169 kolūkiečiai, iš jų paminėtas Simanauskas. Tų pačių metų kitoje publikacijoje (rugsėjo 15 d., Nr. 33, p. 1) rašoma, kad kolūkyje gerai dirbo statybininkų-remontininkų brigada, kuriai vadovavo V. Ainas. Gerai dirbo ir lauko brigados, kurioms vadovavo A. Saviskas, Pudžmys ir Skersis. Tarp sėjėjų darbštumu pasižymėjo F. Černeckis it J. Jablonskis.
Vykdant Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1965 m. spalio 6 d. potvarkį Nr. 1414-p, Skuodo rajono Lenkimų apylinkės Žemytės kolūkis buvo likviduotas, o šio kolūkio bei „Naujo gyvenimo“, Simono Daukanto vardo, Kalinino vardo kolūkių bazėje 1965 m. spalio 29 d. įsteigtas Skuodo rajono Lenkimų tarybinis ūki.
Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomas fondas 314, kurį sudaro 1 apyrašas ir 64 apskaitos vienetai lietuvių kalva, tarp kurių yra kolūkio veiklos dokumentai, piliečių ir kolūkiečių prašymai priimti į kolūkį ir atleisti iš jo. Šio Skuodo rajono Lenkimų apylinkės Žemytės kolūkio sudaryto fondo chronologinės ribos – nuo 1949 m. sausio 1 d. iki 1965 m. gruodžio 31 dienos. Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Klaipėdos filialo perimtas fondas buvo papildytas 1972 m. gruodžio 29 dieną. Dar kartą fondo papildyti neplanuojama.
Šis kolūkis XX a. 6 deš. pabaigoje turėjo klubą-skaityklą, tačiau gyventojai jos teikiamomis paslaugomis mažai tesinaudojo, todėl jos veikla buvo vertinama nepalankiai.
1959 m. Žemytės kolūkyje daugiametėmis žolėmis buvo užsėta 140 žemės, kolūkis turėjo 120 karvių. 100 ha ariamos išauginta po 20 centnerių kiaulienos (1960 m. – dvigubai daugiau). Metų pabaigoje ūkis turėjo 73 paršavedes. Stasės Černeckytės prižiūrimi paršeliai per parą priaugdavo po 560–700 gramų. Žemytės kolūkio antros brigados brigadininku dirbo Jonas Skersys.
1960 m. kolūkiui vadovavo pirmininkas Zenonas Ramanauskas, jo žmona Petronelė Ramanauskienė dirbo šio kolūkio pirmosios brigados fermos vedėja. Kitos brigados brigadininkas buvo Adolfas Savickas. Vasarą Žemytės kolūkio Margininkų kaime buvo pastatyti nameliai kiaulėms Darbštumu pasižymėjo karvių melžėjai Elvyra Jakštaitė, Veronika Rancaitė, Severina Rancaitė, Kazimiera Untulytė, Juozas Venskus (tada karvės dar buvo melžiamos rankomis). 1960 m. kolūkyje pieno gamyba 100 ha žemės ūkio naudmenų, lyginant su 1959-aisiais, padidėjo 29,4 centneriais. Tarp darbščiausių kolūkiečių buvo minimi ir gyvulininkystės darbuotojai Leonas Karbauskas, Antanas Stanius. Puikiai dirbo ir Albertas Budreckis, Feliksas Černeckis, Juozas Jablonskas, Vincas Jazbutis, 70 metų amžiaus turėjusi Šamonskienė.
1961–1963 m. geriausių darbo rezultatų pasiekė Ona Baužytė, Romas Čegauskas Povilas Černeckis, Juozas Galdikas, Petronėlė Gedrimienė, Juozas Gricius, Juozas Jablonskas, Donata Jablonskienė, Justas Jablonskis, Pranas Jablonskis, Vincas Jazbutis, Vincas Karbauskas, Jurgis Kidykas, Petras Lenkauskas Vincas Litvinas, Antanas Lukošius, Antanas Petkus, Juozas Ragainis, Petronėlė Ramanauskienė, Domas Riepšas, Algirdas Ronkaitis, Aleksas Saukantas, Adolfas Savickas, Pranas Skripkauskas, Emilija Staniūtė, Emilijus Šilgalis, Veronika Šmitienė, Kazimiera Untulytė, Jonas Užandenis, Kazys Valančius. Daugelis jų kolūkyje išdirbo po 200–300 dienų.
1962 m. Žemytės kolūkiui vadovavo Ignas Petkus, buhalteriu dirbo Leonas Rimeikis. Tais metais net 32 kolūkiečiai įtraukti į vietos tarybų rinkiminį agitacinį darbą. Jie leido sienlaikraštį „Kolūkiečių žodis“.
1963 m. sausio 4 d. Skuodo rajono laikraštyje „Mūsų žodis“ (Nr. 2(105)) buvo pranešta, kad 1962 m. Žemytės kolūkio 1-osios brigados karvidėje pirmą kartą buvo įrengti karvių melžimo agregatai. Tai metais kolūkyje gerai dirbo jaunos melžėjos Kazimiera Untulytė ir Elvyra Jaškaitė. Jos dalyvavo karvių melžėjų kursuose.
1962-ieji kolūkiui buvo gana sunkūs. Silpna buvo kolūkio veterinarinė tarnyba, trūko technikos, mechanizatorių, todėl ariant žemę reikėjo dirbti pamainomis. Vasario mėnesį iš Viekšnių, įgiję kvalifikaciją, į kolūkį grįžo jauni mechanizatoriai Pranas Untulis ir Jonas Užandenis, anksčiau dirbę prikabinėtojais. Du prikabinėtojus – Juozą Galdiką ir Alfonsą Simutį kolūkis pasiuntė mokytis į Skuodo MMS veikiančią mechanizatorių mokyklą.
Tais metais gyvulininkystės darbuotojai viršijo visus gyvulininkystės pardavimo valstybei užduotis. Ypač pasižymėjo 2-ojoje brigadoje dirbusios jaunos kiaulių šėrėjos Emilija Staniūtė ir Ona Narkutė. Jos nupenėjo 160 kiaulių. Tarp geriausiųjų, kaip ir ankstesniais metais, buvo karvių melžėjos Elvyra Jaškaitė bei Kazė Untulytė, iš kiekvienos karvės primelžusios po 2230–2333 kg pieno.
1962 m. ruduo pasitaikė lietingas. Ūkis turėjo pasėjęs 380 ja javų. Juos augino trečioji brigada (vadovas Edvardas Narkus). 28 ha javų lauką apsėmė lietus. Atsižvelgiant į tai buvo sudaryta „smogiamoji brigada“, kuriai priklausė vairuotojai, sandėlininkai, kultūros, raštinės darbuotojai, namų šeimininkės. Ši brigada per 2 dienas derlių vandeniu apsemtame lauke sudorojo. Pasisekė sudoroti visą tais metais kolūkyje užaugintą derlių. Javai buvo iškulti iki lapkričio 25 dienos. Ankstesniais metais šie darbai užsitęsdavo iki Naujųjų metų. Prie kūlimo dirbusiems kolūkiečiams buvo išdalinta po 10–15 proc. prikultų grūdų.
1-oji brigada ir nepalankiomis sąlygomis pasėjo 86 ha žiemkenčių.
Žiemą kolūkiečiai nemažai dirbo prie linų, juos vežė valstybei.
1962 m. kolūkyje grūdinės kultūros buvo auginamos 412 hektarų. 1963 m. kolūkis buvo įsipareigojęs pagaminti 216 cnt pieno ir 35 cnt mėsos kiekvienam 100 ha žemės ūkio naudmenų. Tais metais 100 ha ariamos buvo pagaminta po 25,9 cnt mėsos, po 193,3 cnt pieno, iš karvės primelžta po 1 937 kg pieno. 1962 m. kiaulininkystė davė 12 240 rublių nuostolių.
1963 m. Žemytės kolūkyje 1 cnt grūdų savikaina buvo 9,3 rublių, šakniavaisių – 1,2, pieno – 12,1, 1 kiaušinio – 3 kapeikos, 1 cnt kiaulienos – 205 (labai didelė savikaina). 2-ojoje brigadoje 1 cnt kiaulienos savikaina buvo 164 rubliai, o pirmojoje –282 rubliai.
Naudota literatūra:
- „Žemytės kolūkis“, Klaipėdos regioninis valstybės archyvas: https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/252449.
- Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ 1960–1963 m. komplektai.
Parengė Danutė Mukienė