OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Botaniniai paminklai
Raganos uosis – Plungės r., Plateliai, Platelių dvaro parkas, paminklo plotas 80 m2. Šis medis – storiausias Lietuvos uosis. Jo kamieno apimtis – 7,2 m, aukštis – 32 m. Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Vieni pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius ir jie suaugę į vieną kamieną. Kiti tvirtina, kad moteris skarele aprišusi tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Treti aiškina, kad uosio liemenyje esąs įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį, gaidžiui užgiedojus. Dar kiti tvirtina, esą raganos šį uosį mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios pasitarti.
Stirbaičių ąžuolas – Plungės r., Platelių seniūnija, Stirbaičių km., plotas 80 m2. Stirbaičių ąžuolo kamieno apimtis – 4,42 m, lajos projekcijos plotas 14×14 m, aukštis – 21 m. Tai antras pagal storumą ŽNP ąžuolas. Auga Stirbaičių girininkijoje, 5 kv.16 sklp. Manoma, kad ąžuolui daugiau kaip 200 metų. Pagal šalia gyvenusių žmonių pavardę, šis gamtos paminklas dar vadinamas Jerumbavičiaus ąžuolu (ąžuolai gali gyventi iki 500–1000 metų amžiaus).
Platelių liepa – Plungės r., Plateliai, Platelių dvaro parkas, plotas 80 m2. Ši liepa auga dvaro parko pietinėje alėjoje. Jos apimtis krūtinės aukštyje – 5.40 m. Manoma, kad liepai yra apie 180 metų, nes parkas sodintas 19 a. pradžioje. Medis įdomus šakotu, storu kamienu. Mažalapė liepa yra atspari mūsų žiemos šalčiams, jos beveik nepuola kenkėjai. Šiam medžiui daugiausia kenkia kietoji ir minkštoji pintys, kurios sukelia šerdies puvinį.
Platelių vinkšna – Plungės r., Plateliai, Platelių dvaro sodas, plotas 80 m2. Manoma, kad medžiui – apie 180 metų, nes dvaro sodas ir Platelių parkas sodintas 19 a. pradžioje. Gamtos paminklo Platelių vinkšnos kamieno apimtis krūtinės aukštyje 4,8 m., aukštis – apie 26 m. Vinkšnos sparčiai auga iki 60 metų, vėliau jų augimas sulėtėja. Išgyvena iki 300 metų. Atspari šalčiams, vėjovartai, nes giliai šaknijasi. Nukenčia nuo guobų maro.
Geomorfologiniai paminklai
Pūkštės kalnas – Platelių girininkija 86, 87, 89, 90 kv., plotas 9,8 ha.
Pūkštės kalnas – tai didelis kalvagūbris, kurio viršutinė dalis – apie 250 m ilgio ir apie 90 m pločio. Jis yra Skuodo rajone, Barstyčių apylinkėje, Kruopių kaime. Seni žmonės pasakoja, kad Kosciuškos sukilimo metu, 1794 m., jame buvusi įrengta lietuvių-lenkų kareivių mokykla. Kalno viršūnėje buvęs aukštas bokštas, iš kurio sukilėliai dieną ir naktį sekę rusų judėjimą. Rusai negalėję bokšto pastebėti, nes greta stovėjusi jį gerai dengianti pušis. Naktį ant to kalno atlekiančios įvairios šmėklos, kurios gainioja, gąsdina atėjusiuosius pinigų ieškoti. Vieną naktį išgirsta lyg atlekiant milžinišką paukštį, kitą – medžių viršūnėmis, lyg vilkai staugdami , bėga žvėrys.
Kitas padavimas liudija čia buvus pilį, kurią valdęs Pokštas. Kartą tą pilį užpuolę priešai, kurie išžudę Pilies gynėjus ir jų vadą Pokštą. Šalia piliakalnio, ariant žemę, seniau būdavo randama akmeninių kirvukų, kūjelių. Pūkšto arba Bokšto kalną vėlesniais laikais visi žinojo, nes ant jo stovėjo tranguliacijos bokštas.
Hidrografiniai paminklai
Kreiviškių pusiasalis – Plungės r., Platelių ežeras, plotas 20,1 ha.
Kreiviškių pavadinimas kilęs nuo žodžio „kreivas“. Kreiviškes sudaro apie kilometrą į ežerą išsikišęs pusiasalis. Kranto linijos ilgis – apie 3 km. Pusiasalyje yra Varnos ragas. Pusiasalis apaugęs mišku. Labai įspūdingas čia augantis brandus apie 9,7 ha ploto ąžuolynas. Ąžuolynas priskiriamas sėkliniams medynams. Pusiasalyje esantys medynai priklauso Beržoro girininkijai. Pietinis ežero galas su Kreiviškių, Auksalės, Didžiosios bei Mažiosios salos pusiasaliais, Avino bei Ruibiškės ragais, Babrungo ištakomis įteisintas kaip Laumalenkos hidrografinis draustinis.
Auksalės pusiasalis – Plungės r., Platelių ežeras, plotas 43,6 ha.
Auksalės pusiasalį sudaro Auksalė, Didžioji, Mažoji salos ir Piktežeris. Auksalės pavadinimas, manoma, kilo nuo to, kad Platelių grafas iškirto čia augusį brandų mišką ir gavo už jį nemažai aukso. Auksalė dar vadinama Aukų salos vardu arba Aukštsale. Jei eitume pusiasalio pakrante, tektų įveikti apie 4 km.atstumą. Hidrografinio paminklo teritorijoje esantis Piktežeris yra apie 2,4 ha ploto iš visų pusių užpelkėjęs ežerėlis. Pietinė Platelių ežero dalis su Kreiviškių, Auksalės pusiasaliais, Babrungo ištakomis paskelbti Laumalenkos hidrografiniu draustiniu.
Briedsalė – Plungės r., Platelių ežeras, plotas 6,1 ha.
Briedsalė yra didžiausia Platelių ežero sala. Sala gana lėkštais krantais. Didžiąją salos dalį užima pelkė. Joje įsikūrę bebrai plečia savo valdas. Medynų pagrindą sudaro liepos ir ąžuolai. Salos pavadinimas kilęs nuo to, kad čia mėgdavę užklysti briedžiai. Saloje peri reti paukščiai: didieji dančiasnapiai, švygždos, žaliosios meletos, pelėdos. Šie paukščiai mėgsta ramybę, todėl netrikdykime jų.
Veršių sala – Plungės r., Platelių ežeras, plotas 2,3 ha.
Veršių sala – trečia pagal dydį Platelių ežero sala. Visa sala apaugusi savaiminės kilmės mišku. Mažąją pusę medyno sudaro eglės, kitą pusę – ąžuolai bei kiti lapuočiai medžiai. Jų amžiaus vidurkis apie 100 metų. Saloje auga į Raudonąją knygą įrašyti tuščiaviduriai rūteniai, gyvena uoksiniai paukščiai.
Pilies sala – Plungės r., Platelių ežeras, plotas 5,5 ha.
Pilies sala – garsiausia Platelių ežero sala, antra pagal dydį iš septynių ežero salų. Lietuvos didikams priklausiusi pilis čia stovėjo jau XV a. Salą su Šventorkalniu, kuriame buvo senoji Platelių gyvenvietė, jungė tiltas, kurio poliai išlikę. Saloje augantis miškas yra savaiminės kilmės. Iš medžių vyrauja apie 120 metų liepos, apie 160 metų ąžuolai. Saloje auga į Raudonąją knygą įrašyti augalai, t. y. tuščiaviduriai rūteniai bei reti jonpaparčiai. Gyvena 36 rūšys paukščių, iš kurių įdomūs uoksiniai paukščiai: pelėdos, didieji dančiasnapiai, lipučiai, įvairios zylės.
Hidrogeologiniai paminklai
Plokščių šaltinis – Žemaitijos nacionalinio parko Plokštinės rezervatas, plotas 3,2 ha.
Iš sufozinio cirko šlaitų srūvantys maži šaltiniukai susilieja į srauniu upeliu ištekantį šaltinį, kuris už maždaug 0,5 km įsilieja į Uošną.
Šaltinis – upeliukas labai įspūdingas. Jis teka tai labai meandruodamas, tai visai dingsta po žeme, medžių šaknimis ir išsiveržia sraunia tėkme netikėčiausiose vietose. Šaltinis žiemą neužšąla, vasarą neišdžiūsta. Pasak vietos gyventojų, turi gydomųjų savybių, nes srūva į rytus. Kaip ir kiti natūralūs šaltiniai, Plokščių šaltinio vanduo turi kalcio (58 mg/ltr), magnio (12 mg/ltr), natrio (6 mg/ltr), sulfatų (21 mg/ltr), hidrokarbonatų, geležies ir priskiriamas labai geros kokybės vandens klasei. Norint jį aplankyti reikalingas ŽNP direkcijos leidimas.
Pilelio šaltinis – Plungės r., Žemaičių Kalvarijos seniūnija, Paplatelės kaimas, plotas 2,4 ha.
Upeliu atvingiavęs šaltinėlis įsilieja į gana didelį nuo miško keliuko matomą šaltinį. Iš jo išvingiuoja jau nemažas skaidrus upeliukas, kuris įteka į Šilinę. Šaltinis yra Platelių girininkijos Paplatelės miško 45, 46 kv. Pavadinimas kilęs nuo šalia šaltinio ilgai gyvenusio Pilelio pavardės. Šaltinis neišsenka per didžiausias sausras, neužšąla žiemą. Aplinkinių kaimų žmonės iš jo nuolat apsirūpina geriamu vandeniu. Tikima, kad vanduo turi gydomųjų savybių, nes teka į rytus. Lietuvos geologijos tarnybos tyrimų duomenimis, vandens kokybė gera, vanduo gėlas.
Danutės Mukienės nuotraukoje – Platelių ežeras ir jo salos