Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose didžiuojasi nauju turtu – pastato varpinėje netrukus bus įkurdinti keturi nauji Grassmayr varpų liejykloje Insbruke (Austrija) lieti varpai, kurių reljefus kūrė skulptorius Algirdas Bosas ir dailininkė Jurgita Eidėjienė.
Dešimtmečius brandinta idėja
Apie viziją Žemaičių vyskupystės muziejaus varpinėje įkurdinti varpus svarstyta nuo pat šio pastato pasiruošimo tvarkybai pradžios 2008–2010 m. Pasirengus įgyvendinti investicinį projektą, 2019 m. sukurta specialiai Žemaičių vyskupystės muziejaus varpinės bokštui pritaikyta (dydžio ir svorio parametrų, pakabinimo sistemos, išgaunamo garso reikalavimų) keturių varpų išliejimo ir įrengimo specifikacija pagal anuomečio Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjo, šiuo metu Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininko-rinkinio saugotojo pareigas einančio Antano Ivinskio idėjinę meninę programą. Programos dalimi tapo ir projektas „Reljefinių modelių sukūrimas naujų varpų puošybai“, kuris įgyvendintas visuomeninės paramos lėšomis 2019–2020 m.
Žemaičių muziejus „Alka“ šiuo metu įgyvendina iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo) lėšų bendrai finansuojamą projektą „Žemaičių vyskupystės muziejaus aktualizavimas, gerinant muziejinės kultūrinės veiklos įvairovę“. Projekte buvo numatytas finansavimas ir naujiems varpams įsigyti. Naujų varpų, įskaitant jų pristatymą ir sumontavimą, su konkursą laimėjusia T. Gedminto firma pirkimo sutarties kaina – 251 tūkst. 75 Eur.
Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė pristatė, kad Žemaičių vyskupystės muziejaus bokšte bus pakabinti keturi nauji c1-e1-g1-a1 nominalių tonų išlieti varpai iš bronzos liejinio. Varpai – lygaus paviršiaus, su karūnomis, sudarytomis iš šešių rankenų, su tekstais ir puošybiniais reljefais. „Savo istorija, vertybiniu turiniu ir išskirtinėmis erdvėmis unikaliame objekte įkurdinti varpai praturtins Žemaitijos sakralinio paveldo ištakas liudijantį muziejaus lobyną. Varpų gaudesys Varnių apylinkėse girdėsis iš toli, o atvertame muziejuje apžvalgos ekskursijoms bus pritaikytas varpinės bokštas. Darbų apimtys – milžiniškos, tačiau tikimės, kad pastangos bus įvertintos ir po rekonstrukcijos bei ekspozicijų atnaujinimo visuomenė naujai atras Žemaičių vyskupystės muziejų bei turtingą jo istoriją“, – sakė direktorė.
Varpai – dailės, muzikos ir atminties paminklai
„Istorinėje Varnių varpinėje atsirasiantys nauji varpai sukurti ne vien kaip muzikos, bet ir kaip istoriją interpretuojantys dailės bei atminties paminklai. Varpų liejybos projekto techniniame aprašyme varpų vizualinėms, akustinėms ir technologinėms savybėms iškelti aukšti profesionalūs kriterijai. Varpų idėja, išreikšta per jų garsą, puošybinius elementus ir užrašus, apima platų Lietuvos istorinį ir kultūrinį kontekstą. Dedikacijos Taikos Karalienei, šventiesiems Kazimierui, Aleksandrui (Vytautui), Antanui reiškia Tėvynės ir valstybės dvasinius globėjus, istorine misija Žemaitijai labiausiai nusipelniusį Lietuvos Didįjį kunigaikštį Vytautą (Žemaičių krikštytoją), Žemaičių seminarijos ir Vyskupystės muziejaus steigėjus vyskupus Antaną Tiškevičių (1692–1762) ir Antaną Vaičių (1926–2008)“, – pristatė A. Ivinskis.
Varpų puošybos elementų gamybai 2019–2020 m. finansinę paramą skyrė Varnių vyskupo Motiejaus Valančiaus bendruomenė (pirmininkas A. Ivinskis).
Varpų puošybos elementai
Reljefinius varpų modelius kūrė profesionalūs patyrę dailininkai skulptorius Algirdas Bosas ir dailininkė Jurgita Eidėjienė. A. Bosas sukūrė reljefus trims didiesiems varpams: Taikos Karalienei – Trakų Dievo Motinos atvaizdo interpretaciją ir Marijos Aplankymo atvaizdą; Šv. Kazimierui – Šventąjį Kazimierą su lelija ir Šv. Kazimierą – kunigaikštį ant žirgo, primenant 1518 m. Polocko stebuklą; Vytautui-Aleksandrui – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir archajiško Vyčio atvaizdus.
J. Eidėjienė sukūrė mažiausiąjį Šv. Antano varpą ištisai dengiantį reljefą su Šv. Antano Paduviečio, Šv. Antano Didžiojo (Atsiskyrėlio) legendų ir Žemaičių vyskupų Antano Dominyko Tiškevičiaus, Antano Baranausko bei Antano Vaičiaus herbų reljefais. Po reljefais ant kiekvieno varpo išlieti specifiniai įrašai, kurie skelbia dvasinius šūkius arba istorinę prasminę žinią. Varpų puošybines juostas papildomai pasiūlė Grassmayr varpų liejykla Insbruke.
Didysis varpas (c1 tono) yra 157 cm skersmens ir sveria ne mažiau kaip 2430 kg, antrasis bronzos lydinio varpas (e1 tono) yra 130 cm skersmens, sveria ne mažiau kaip 1410 kg, trečiasis varpas (g1 tono) yra 108 cm skersmens bei sveria ne mažiau kaip 840 kg, mažiausias bronzos lyginio varpas (a1 tono) yra 106 cm skersmens ir sveria ne mažiau kaip 760 kg.
„Drauge su dailininkais nutarta, kokie ornamentiniai motyvai konkrečiam varpui bus panaudoti. Tuo būdu, pavyzdžiui, Šv. Kazimierui sukurtas dekoratyvinis frizas iš atskirų akanto lapų, taip primenant ir pagerbiant istorinę Varnių varpų liejyklą, kurioje prieš amžius šis dekoro motyvas buvo dažniausiai naudojamas. Atskirai tektų kalbėti apie muzikinius akustinius sprendimus. Jiems įtakos turėjo įvairūs argumentai, pavyzdžiui, vienas iš jų – lyrinis, miglomis klotas Žemaitijos kraštovaizdis, iš jo paslapties kylantis garso estetikos pojūtis“, – sakė A. Ivinskis.
Varpų tvirtinimas – pagal techninius reikalavimus
Varpų tvirtinimo konstrukcijos pagamintos iš profiliuoto cinkuoto plieno, o klijuoto maumedžio sijų išvaizda atitinka Varnių varpų liejykloje kadaise gamintus medinių varpų jungų profilius.
Kiekvienam iš keturių varpų yra pagamintos ir sumontuotos varpų švytuoklinės šerdys, varikliai su sensoriumi ir elektroniniu valdymo prietaisu bei mechaniniai valdymo elementai. Varpai bus montuojami taip, kad kuo geriau išryškėtų jų akustinės savybės.
Į Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinio Žemaičių vyskupystės muziejaus varpinės bokštą varpai bus keliami dar šią savaitę. Atliekant varpų, jų tvirtinimo konstrukcijų, montavimo darbus bus vadovaujamasi techninio projekto „Kultūros paskirties pastato – Žemaičių vyskupystės muziejaus kapitalinio remonto projektas“ sprendiniais dėl varpų įrengimo.
Žemaičių muziejaus „Alka“ informacinis pranešimas
Tekstą parengė Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistė Donata Kazlauskienė