1996 m. oficialiai pradėjusios veikti iš Žemaitijos kilusius bei kitus šio krašto istorijos, kultūros raidą tyrinėjančius mokslininkus daugelį metų vienijusios visuomeninės organizacijos Žemaičių akademijos veiklos pradžia galima laikyti XX a. 9 deš. antrąją pusę, tai yra metus, kai prasidėjo Lietuvos atgimimas, kūrėsi Žemaičių kultūros draugija su savo centru Telšiuose. 1987-ųjų vasarą Žemaitijos istorija besidomintys žmonės buvo pakviesti į Varniuose surengtą mokslinę konferenciją, skirtą regiono istorijos klausimams. Ji sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, tad buvo nutarta tokias konferencijas Varniuose rengti ir ateityje. Taip jos tapo tradicinėmis. Į jas susirinkdavo būriai Žemaitijos kultūra, istorija besidominčių ir šį kraštą tyrinėjančių žmonių ir tapo savotiška jų mokymo forma akademija. Kadangi konferencijos vykdavo vasaromis, greitai joms prigijo Žemaičių vasaros akademijų pavadinimas. Pagrindinis jų organizatorius buvo iš Telšių kilęs, Vilniuje gyvenantis ir dirbantis istorikas, archeologas Adomas Butrimas. Jam talkindavo Žemaičių kultūros draugijos aktyvas. Šiai draugijai pradėjus veiklą, iškilo poreikis turėti savo leidinį. Iš pradžių buvo numatyta leisti laikraštį, tačiau iki pat 1991 m. jo įsteigti nepavyko. Buvo padėti pagrindai tik knygų serijos „Žemaičių praeitis“ leidybai. Iš pradžių joje buvo spausdinami Varnių konferencijose perskaityti pranešimai ir kita aktuali, su Žemaitijos istorija, čia gyvenusiais, dirbusiais, šį kraštą garsinusiais žmonėmis susijusi medžiaga. Pirmoji šios serijos knyga buvo išleista 1990 metais.
Laikui einant iškilo poreikis įkurti atskirą visuomeninę organizaciją – Žemaičių akademiją, kuri ne tik rengtų minėtas konferencijas, bet ir organizuotų ekspedicijas, burtų žemaičių kraštą tyrinėjančius mokslininkus. Tokia akademija buvo įkurta 1994 m. liepos mėnesio pabaigoje Varniuose vykusios mokslinės konferencijos metu. Akademijos vadovu (rektoriumi) išrinktas tuo metu Lietuvos Dailės akademijoje prorektoriumi dirbęs, vėliau keletą metų ir šios akademijos rektoriaus pareigas ėjęs A. Butrimas. Jo dėka buvo pradėtos rengti bendros Žemaičių akademijos ir Vilniaus dailės akademijos, vėliau – ir šios akademijos Dailėtyros instituto ekspedicijos, o konferencijose perskaityti pranešimai ir kita sklaidai parengta medžiaga nuo ketvirtojo „Žemaičių praeities“ leidinio spaudai pradėta rengti Vilniaus dailės akademijos leidykloje ir nuo to laiko visas šios serijos knygas leido Vilniaus dailės akademija.
Skaitytojus jau pasiekė 18 „Žemaičių praeities“ serijos knygų (paskutinioji iš jų – „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“ knygynų lentynose pasirodė 2019 metais. Ją spaudai parengė A. Butrimas. Žemaitijoje knygos platinimo reikalais užsiima Vilniaus dailės akademijos leidykloje dirbantis, Telšiuose gyvenantis vienas aktyviausių Žemaičių akademijos narių, daugelio „Žemaičių praeities“ knygų sudarytojas, publikacijų autorius istorikas Povilas Šverebas.
Daugelis šių knygų – monografijos. Jose spausdinami ne tik straipsniai leidiniuose, bet ir jų santraukos anglų kalba, autorių naudotos literatūros ir šaltinių sąrašai, asmenvardžių rodyklės, kai kur – ir svarbiausia informacija apie publikacijų autorius.
Svarbiausia informacija apie tęstinio leidinio „Žemaičių praeitis“ knygas, išleistas 1990–2019 metais
Tęstinis leidinys „Žemaičių praeitis“, d. 1.
Leidinio ats. redaktorius A. Butrimas.
1990 m. knygą Vilniuje pagal Žemaičių kultūros draugijos užsakymą išleido leidykla „Mokslas“.
Publikacijų autoriai: E. Aleksandravičius, A. Bagdonavičius, I. Balčiūnienė, M. Balčius, I. Binkauskaitė, A. Butrimas, G. Česnys, V. Daugudis, S. Gedminienė, A. Gelžinis, Z. Genienė, J. Genys, E. Ivanauskas, A. Lotužis, E. Mitraitė, A. Nikžentaitis, U. Radzevičiūtė, E. Rimša, R. Spranaitis, L. Šinkūnaitė, A. Tyla, V. Tumėnas, I. Vaišvilaitė, I. Vaitkunskienė, L. Valatkienė, G. Zabiela, S. Zakrauskas.
Leidinyje išspausdinta Varnių konferencijos medžiaga. Jame paskelbti straipsniai apie visuomenės ir kultūros veikėjo ir publicisto P. Višinskio, archeologo ir dailininko T. Daugirdo, Žemaitijos piliakalnių tyrinėtojo L. Kšivickio gyvenimą ir veiklą, pateikiama duomenų apie žemaičių kilmes, supažindinama su pirmųjų Žemaitijos žmonių odontologija, archeologinių kasinėjimų Kuršų (Telšių r.) kapinyne duomenimis. Pateikiama ir Imbarės (Kretingos raj.) archeologinių paminklų ir Varnių senkapių, Pavandenės tyrinėjimo medžiaga, kt.
Knygoje – trys skyriai: „Seniausia praeitis ir jos tyrinėtojai“, „Istorija ir kultūrinis palikimas“, „Pavandenė“.
Tęstinis leidinys „Žemaičių praeitis“, d. 2.
1993 m. knygą Vilniuje pagal Žemaičių kultūros draugijos užsakymą išleido Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Leidinio ats. redaktorius – A. Butrimas.
Knygoje paskelbta 1992 m. Varniuose įvykusios antrosios mokslinės konferencijos medžiaga.
Knygą sudaro trys skyriai: „II konferencijos pranešimai“, „Žemaičių Kalvarija“ ir „Biržuvėnai“.
Spausdinami A. Bagdonavičiaus, G. Blaszyko, V. Daujotytės, S. Daunio, K. Gaščiūno, Z. Genienės, A. Ivinskio, R. Jankausko, V. P. Jurkšto, T. Katilienės, E. Meilaus, A. Nikžentaičio, L. Šinkūnaitės, V. Vaivados, N. Visockaitės, G. Zabielos, V. Žulkaus antrojoje Varnių konferencijoje perskaityti pranešimai.
Publikacijų Žemaičių Kalvarijos istorijos, dailės tema autoriai – N. Budžinskis, A. Butrimasa, R. Butvilaitė, A. Čepaitienė, K. Gerliakas, V. Jankauskas, I. Krutulytė, N. Markauskaitė, S. Skurvidaitė, J. Šimanskytė.
Biržuvėnams skirtą skyrių sudaro V. Brazauskaitės, N. Budžinskio, A. Butrimo, R. Klimavičiaus, E. Meilaus, V. Vaivados tekstai.
Tęstinis leidinys „Žemaičių praeitis“, d. 3.
Leidinio redaktoriai: A. Butrimas ir V. Vaivada.
1994 m. knygą pagal Žemaičių kultūros draugijos užsakymą išleido Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Leidinys skirtas Simonui Daukantui. Pirmajame jo skyriuje („Simonui Daukantui – 200“) paskelbti A. Baliulio, R. Bončkutės, V. Daujotytės, E. Meilaus, V. Merkio straipsniai.
Antrasis knygos skyrius – „Praeitis ir jos tyrinėtojai“. Jame – J. Augutienės, A. Baliulio, V. Berenio, A. Butrimo, Z. Ivinskio, J. Kanarsko, A. Mickevičiaus, S. C. Rowell, V. Vaitkevičiaus, A. Visockio, G. Zabielos tekstai.
Trečiajame skyriuje išspausdinta V. Didžpetrio studija „Linkuvos parapijos bažnyčios ir karmelitų vienuolyno istorijos bruožai“, kurioje pateiktos svarbiausios žinios apie Linkuvos bažnyčią ir karmelitų vienuolyną, aptariamos jų privilegijos, istorinės Linkuvos parapijos ribos, taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūriniai, esantys minėtoje bažnyčioje ir vienuolyne. Atskiri knygos poskyriai yra skirti Linkuvos karmelitams, Linkuvos bažnyčiai ir parapijai.
„Varniai“. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 4.
Leidinį sudarė A. Butrimas ir V. Vaivada.
1996 m. knygą išleido Vilniaus mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Publikacijų autoriai: Knygoje išspausdinti A. Butrimas, V. Daujotytė, Z. Genienė, J. Genys, R. Griškaitė, A. Ivinskis, V. Jankauskas, R. Janonienė, A. Katilius, Z. Kelmickaitė, E. Meilus, K. Misius, A. Motuzas, T. Ostrauskas, E. Rimša, I. Šenavičienė, V. Vengrienė.
Tai pirmoji serijos „Žemaičių praeitis“ knyga, kurią sudarė, spaudai parengė 1995 m. Vilniuje besiformuojanti visuomeninė organizacija Žemaičių akademija, bendradarbiaudama su Vilniaus dailės akademijos leidykla. Visas vėlesnes šios tęstinės serijos knygas taip pat spaudai parengė jau minėta 1987 m. Varniuose vykusioje konferencijoje įkurta Žemaičių akademija, bendradarbiaudama su Vilniaus dailės akademijos leidykla, kuri šios serijos knygas ir išleido.
Leidinys skirtas Varniams. Jo pratarmėje A. Butrimas rašo, kad knyga parengta „remiantis 1995 m. Varniuose vykusios Žemaičių akademijos sesijos „Varniai – kultūros miestas“ pranešimais“.
„Seda: parapijos istorija ir dailės paminklai“. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 5.
Knygą sudarė A. Butrimas ir P. Šverebas.
1997 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Knygoje spausdinami A. Baliulio, A. Butrimo, R. Butvilaitės-Petrauskienės, A. Cholodinskienės, E. Dirgėlos, V. Gradinskaitės, V. Jankausko, R. Janonienės, D. Juškaitės, V. Kazlausko, D. Kleponytės, D. Kondrataitės, A. Kubiliaus, S. Kučinskaitės, S. Leskevičiūtės, J. Liškevičienės, N. Lukšonytės-Tolvaišienės, V. Mažiulio, E. Meilaus, R. Meldytės, R. Mikšytės, K. Misiaus, A. Niunkaitės, R. Pečiulytės, I. Petruškaitės, A. Pociaus, I. Remenytės-Mažiulienės, K. Sabaliauskaitės, L. Skabickienės, G. Subačiaus, L. Šeškaus, P. Šverebo, V. Vaitkevičiaus, V. Vaivados, B, Vinevičienės, G. Zabielos, A. Kačinskaitės, S. Vaitkutės, G. Zabielos straipsniai.
Knygos pratarmėje pažymėta, kad 1994 ir 1995 m. Sedos miestelyje vyko jungtinė Žemaičių akademijos ir Vilniaus dailės akademijos ekspedicija, kuriai vadovavo A. Butrimas. Jos dalyviai (istorikai, rašytojai, folkloro ir kalbos tyrinėtojai, menotyrininkai) dirbo ir Lietuvoje esančiuose archyvuose. 1995-aisiais, ekspedicijai jau pasibaigus, Sedos vidurinėje mokykloje buvo surengta mokslinė konferencija. Joje perskaityti pranešimai sugulė į „Žemaičių praeities“ knygą „Seda: parapijos istorija ir dailės paminklai“.
„Pavandenė“. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 6.
Knygą sudarė A. Butrimas ir V. Daujotytė. Fotografas S. Varnas.
1996 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Šio leidinio publikacijose pateikiama informacija apie Pavandenės apylinkių, parapijos, čia buvusį dvarą, Pavandenės Šv. Onos bažnyčios architektūrinį ansamblį. Daug dėmesio skirta bažnyčios istorijai, joje sukauptiems kultūros paveldo objektams – paveikslams, vėliavoms, nešiojamiems altorėliams, kt. Išsamiau Kai kurie šioje knygoje išspausdinti tekstai pirmą kartą buvo paskelbti 1990 m. išspausdintame „Žemaičių praeities“ leidinyje.
Leidinyje išspausdintas V. Daujotytės straipsnis „Šviesa virš Pavandenės“, A. Butrimo „Apylinkių istorija“, „Pavandenės dvaras“, „Šatrijos Ragana Pavandenės dvare“, „Parapijos ir bažnyčios istorija“, A. Lotužio „Mano gimtinė“, „Miestelio istorija“, S. Zakarausko „Pavandenės bažnyčios ansamblio raida“, A. Juknevičienės „Pavandenės bažnyčios architektūros ištakos“, U. Radzevičiūtės „Bažnyčios vėliavos ir paveikslai“, G. Subačiaus „Lietuviški XIX a. Pavandenės antkapių užrašai“, A. Gelžinio „1944 m. Kūčios Pavandenėje“. Leidinio pabaigoje – spalvotų nuotraukų įklija.
„Atsiminimai apie Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą“. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 7.
Leidinį sudarė V. Daujotytė ir B. Speičytė.
1997 m. knygą išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla. Knyga pradedama V. Daujotytės straipsniu „Atsimenančioji ir atsimenamoji“. Atsiminimai, o jų knygoje 50 ir papildomai dar išspausdinta Juozo Tumo-Vaižganto kalba, pasakyta laidojant rašytoją, pateikiami keturiuose skyriuose: „tėvų namuose. Užventis“, „Namų mokytoja: Mūrai, Pavandenė. Studijos Šveicarijoje“, „Marijampolėje. „Žiburio“ mergaičių progimnazija“, „Židikuose“. Atsiminimų autoriai: Kotryna Grėbelytė, Sofija Pečkauskaitė, Uršulė Gotautaitė, Domas Bielskus, Antanas Jasaitis, Eugenija Sakelytė-Kuneikienė, Liucina Vaitkevičiūtė, Janina Kairiukštytė-Tumėnienė, Elena Miltakytė-Skučienė, Anelė Čėsnaitė, Petronėlė Švelnytė_Kuzavienė, Marija Kaunaitė, Justina Masaitytė-Naudžiuvienė, Nelė (Petronėlė) Vosyliūtė-Dauguvietienė, Ona Muraškaitė-Raščiukaitienė, Elena Matulaitytė-Dankevičienė, Marytė Endziulaitytė-Gylienė, Adelė Vosyliūtė, Konstancija Jonkaitytė-Steikūnienė, Konstancija Zakarauskaitė-Duobinienė, Kazimiera Rubinaitė, Klemensas Arlauskas, Bronislovas Vaitkevičius, Kazmieras Bukantas, Petras Spurgana, Petronėlė Andriekaitė, Domicėlė Bušmaitė-Damukienė, Česlovas Kontrimas, Juozas Paukštelis, Albertina Žutaitė, Steponas Mumgaudis, Plecida Liaudanskaitė, Julija Ylakavičiūtė-Pocienė, Aleksandras Jasmontas, Veronika Bričkutė, Julija Barkauskaitė-Gramalienė, Stasė Šeputienė, Bronė Malūkaitė-Bičkienė, Monstantina Melkėtaitė-Vitkevičienė, Matas Maderis, Steponas Užkuras, Kotryna Vindašiūtė-Jurgelienė, Juzefa Pučkorienė, Jonas Gudynas, Izabelė Vasiliauskytė, Petronėlė Butaitė-Spurganienė, Elvyra Jonikaitė-Kačerauskienė, Antanina Lėgaudaitė, Genovaitė Butkevičiūtė-Šerkšnienė, Juozas Tumas-Vaižgantas. Leidinyje pateikti ir paaiškinimai, naudotos literatūros sąrašas, atsiminimų šaltiniai, trumpa informacija apie atsiminimų autorius. Leidinio pabaigoje – Brigitos Speičytės straipsnis „Atsiminimai apie Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą: Iš asmens į kultūros atmintį“.
Tęstinis knygų serijos „Žemaičių praeitis“ leidinys, d. 8. Rinkinys skirtas Žemaitijos istorijai, kultūrai ir jos kūrėjams.
Leidinio sudarytojai: A. Butrimas, V. Vaivada, D. Mukienė.
1998 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Knygą sudaro penki skyriai. Pirmajame („Iš Žemaitijos istorijos“) paskelbti S. C. Rowell, Z. Kiaupos, K. Pajaujo ir G. Sliesoriūno straipsniai. Antrojo skyriaus („Iš Žemaičių ir Telšių vyskupijų istorijos“) publikacijų autoriai – J. Bucevičiūtė, Z. Genienė, A. Katilius, R. Laukaitytė, A. Macevičius, K. Misius ir A. Prašmantaitė. Trečiasis leidinio skyrius – „Žemaičių kultūriniai sambūriai“. Jame paskelbti J. Girdzijausko, D. Mukienės, J. Pabrėžos, D. Striogaitės tekstai. Skyriuje „Žymūs Žemaitijos žmonės“ spausdinami V. Balsevičiūtės, E. Bukelienės, Z. Dargaitės, D. Karalienės L. Martinavičienės, S. Niūniavaitės, V. Paplauskienės, I. Ramanauskienės, A. Ruseckaitės, E. Spudytės, R. Staliliūnaitės, E. Šidlauskienės, A. Tautavičiaus, L. Valatkienės straipsniai apie iškilius XX a. I p. Žemaitijos kultūros ir meno veikėjus. Paskutinysis leidinio skyrius skirtas Igno Končiaus atminimui. Jame publikuojami A. Končiaus, E. Makariūnienės, V. Miliaus, I. Orinauskaitės, I. Šenavičienės, B. Vaitkevičiaus straipsniai.
„Renavas“. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 9.
Leidinį sudarė A. Butrimas, A. Miltenytė, P. Šverebas.
2001 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Tai Žemaičių akademijos ir Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto leidinys.
Publikacijų autoriai: J. Baltinis, A. Butrimas, A. Cholodinskienė, V. Jankauskas, R. Janonienė, V. Juškevičiūtė, K. Labanauskas, J. Ludavičienė, N. Lukšonytė-Tolvaišienė, M. Matušakaitė, R. Mikšytė, E. Juzumaitė-Miltenienė, A. Miltenytė, K. Misius, D. Petkevičiūtė, E. Rimša, D. Samoškaitė, L. Skabickienė, G. Subačius, P. Šverebas, V. Vaitkevičius, J. Valančiūtė, L. Valatkienė, I. Vaškevičiūtė.
Knygos pratarmėje jos sudarytojai rašo: „Šiaurės žemaičiuose ant srauniosios Varduvos kranto stovi įspūdingas mūrinis Renavo dvaras, apjuostas didingo angliško stiliaus parko ir ūkinių statinių komplekso. Šis dvaras jau XIX a. garsėjo savo gražiai tvarkomais sodais ir daržais, baronų Rönne laikais atvykstantiems svetingai atsiverdavo ne tik dvaro rūmai, bet ir parkas su žvėrynu, kaip amžininkai liudija, demonstruojantys puikų savininkų skonį. […]“. Knygoje išspausdintuose straipsniuose pateikta daug įdomių faktą ne tik apie šį dvarą, parką, jo šeimininkus, bet ir apie jame gyvenusius, dirbusius kitus žmones. Rašoma ir apie Renavo bažnyčią, parapiją, kapines, senąsias Renavo apylinkių šventvietes, piliakalnius, Renavo apylinkėse vykusius archeologinius kasinėjimus ir jų radinius, iškilius šio krašto žmones, giedojimo tradicijas. Knygoje spausdinami ir renaviškių atsiminimai, su Renavo istorija susijusių dokumentų kopijos, pateikiama svarbiausia informacija apie publikacijų autorius.
„Alsėdžiai“. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 10.
Leidinį sudarė A. Butrimas ir L. Griciūtė.
2002 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla 2002 metais.
Šioje knygoje – Ž. Ambrasaitės, A. Butrimo, V. Cibulsko, A. Čepauskaitės, E. Černiauskaitės, G. Giedraitytės, L. Griciūtės, D. Klajumienės, J. Kraujelio, I. Kuizinienės, D. Lesevičiūtės, A. Mikalauskaitės, K. Misiaus, A. Miškinio, A. Pacevičiaus, M. Paknio, K. Pipiraitės, A. Prašmantaitės, D. Ramonienės, D. Tumpytės, M. Urbonaitės, V. Vaivados, D. Vasiliūnienės, A. Vitėno, A. G. Zinkevičiūtės, R. Žemaitytės, S. Žukauskaitės straipsniai apie Žemaičių vyskupų rezidencinį Alsėdžių dvarą, rūmus ir jų herbinius koklius, Žemaičių vyskupo dvarą XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais amžininko atsiminimuose, Alsėdžių istorinę urbanistinę raidą, Alsėdžių bažnyčią iki XVIII a. pabaigos, Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios altorių istorinę ir plastinę raidą, baroko tapybos pavyzdžius, stebuklingąjį šv. Baltramiejaus paveikslą ir jo aptaisus, apaštalų paveikslus, stacijas, medinę skulptūrą, krucifiksus, sakyklą, klausyklas, vargonus, XVII–XIX a. procesijų reikmenis, XVIII a. relikvijorių kolekciją, nešiojamus altorėlius, komodą, archyvą, varpinę, varpus ir varpininkus, šventoriaus koplyčią, koplytstulpius ir Šv. Jono Nepomuko koplytėlę, senąją Alsėdžių kleboniją, Šv. Onos broliją ir jos veiklą bei altorius, rokitai Kęstaičiuose, Alsėdžių švietimo praeitį iki 1916 metų, lietuvių spaudos draudimo laikotarpį Alsėdžių parapijoje, 1905–1907 m. revoliuciją šiame miestelyje, Žemaičių bibliofilą Joną Krizostomą Gintilą, : kunigą Edvardą Semenavičių, menininką Kazimierą Varnelį. Spausdinami ir Juozo Normanto, Justės Tolutytės, Edvardo Šiaulio atsiminimai, Alsėdžių bažnyčios archyve saugomų XVIII a. dokumentų kopijos, Alsėdžių parapinės bažnyčios 1821 m. vizitacijos aktas, asmenvardžių rodyklė.
„Katalikų Bažnyčios Sibire istorijos apybraiža“. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 11.
Autorius Matas Kiprijonas Veitas (1834–1923). Knygą sudarė A. Butrimas. Leidinio iniciatoriai – M. K. Veito giminės palikuonys Sofija Veitaitė-Gedminienė, Brutenis Veitas ir Romas Veitas bei jų šeimos.
2004 m. knygą išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Tai pirmą kartą paskelbta 1863 m. sukilimo tremtinio, Žemaičių vyskupijos kunigo M. K. Veito parašyta didelės apimties apybraiža apie katalikų misijas Sibire. Knygos autorius nebuvo istorikas, bet jis daug metų rinko Sibiro katalikų bažnyčių istorijos medžiagą, ją fiksavo ir sistemino. Knygoje daugiausiai žinių pateikta apie XIX a. Katalikų Bažnyčios veiklos Sibire realijas. Leidinį sudaro A. Butrimo ir S. vietaitės-Gedminienės parengtas Įvadas, kuriame pateikta išsami M. K. Veito biografija. Spausdinamas M. K. Veito lenkiško rankraščio vertimas, papildytas vertėjos I. Katilienės komentarais. Knygoje yra ir priedai, kuriuos sudaro 15 iliustracijų ir 13 laiškų.
„Žemalė – gimtasis Dionizo Poškos kraštas“. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 12.
Leidinį sudarė P. Šverebas, R. Skeivys.
2007 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Didžiąją leidinio publikacijų dalį sudaro Žemalėje vykusios Žemaičių akademijos mokslinės konferencijos pranešimai. Knygoje daug vietos skirta Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios – vertingo Lietuvos romantizmo architektūros paminklo istorijai ir architektūros savitumui, pateikiama nemažai žinių iš XVIII a. II p. ir XIX a. vizitacijos aktų bei inventorių aprašų.
„Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių: sugrąžinantys Vytauto Mačernio skaitymai 85-aisiais jo būties metais. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 13.
Knygos autorė Viktorija Daujotytė, fotografijų autorius Jonas Strazdauskas.
2006 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Monografijoje autorė, remdamasi archyviniais faktais, atsiminimais, V. Mačernio kūryba, naujomis kūrinių interpretacijomis, tyrinėja poeto gyvenimą ir kūrybą, kaip rašo knygos leidėjai, „pasakoja žmogaus istoriją, stilingai pasiremdama ir savo, kaip artimos Mačernio kraštietės, pirminėmis patirtimis, atpažindama jas ir įtikindama skaitytoją tokio skaitymo autentiškumu“.
„Rokitai ir Kęstaičiai“. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 14.
Knygą sudarė Povilas Šverebas.
2010 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Publikacijų autoriai: S. Bytautas, J. Burota SJ, P. Šverebas, V. Vaivada, V. Žalkauskaitė.
Knygoje analizuojama Kęstaičių reikšmė Lietuvos ir Žemaičių dvasinio pasipriešinimo kovų istorijoje, aptariamos Rokitų vienuolijos Lietuvoje 1705–1886 m., Kęstaičių vienuolyno aktualijos 1854–1861 m., pateiktos Kęstaičių pavadinimo susiformavimo galimybės XV–XVI amžiuje. Rašoma ir apie Kęstaičių įvykių nušvietimą nelegaliojoje lietuviškoje spaudoje, Kęstaičių bažnyčios paveikslų ir kito turto likimą, Kęstaičių bažnyčios dokumentus, saugomus Telšių vyskupijos kurijos archyve bei Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Leidinyje išspausdinta Kęstaičių bažnyčios 1851 m. vizitacijos akto (lenkų k.), 1851 m. Kęstaičių bažnyčios vizitacijos akto (lietuvių k.), 1832 m. Rimgailų bajorystės patvirtinimo dokumento kopijos. Išspausdinta ir asmenvardžių bei vietovardžių rodyklės.
„Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės“. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 15.
Knygą sudarė P. Šverebas.
2011 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Publikacijų autoriai: J. Burota SJ, L. Griciūtė-Šverebienė, J. Kanarskas, D. Klajumienė, N. Lukšionytė-Tolvaišienė, K. Misius, G. Povilionis, D. Ramonienė, P. Smilgys, V. Žukas.
Knygoje aptariama Salantų miestelio neogotika, pateikiami svarbiausi Salantų parapijos ir bažnyčios istorijos faktai, parapijoje dirbusių kunigų biografijos, plačiame kontekste analizuojama bažnyčioje saugomų meno kūrinių vertė, aiškinamasi jų autorystė, duomenys apie senosios Salantų bažnyčios altorių ir jų paveikslų istoriją bei meninę vertę. Rašoma ir apie Salantų bažnyčios liturginius indus, kitus reikmenis, procesijų altorėlius, vargonus ir vargonininkus, varpus, varpines ir varpininkus, Salantų (Gargždelės) kapinių koplyčią bei varpinę. Knygoje pateiktos publikacijos ir apie visuomeninį Salantų parapijos gyvenimą 1905–1940 m., Salantų kleboną kanauninką Stanislovą Čerskį ir jo kultūrinę veiklą, Kalnalio bažnyčios 1793–1821 m. krikšto metrikų knygoje išlikusi informacija apie Valančius. Yra tekstas apie Salantų bažnyčios vitražus bei jų autorių kun. Juozapą Paulauską, straipsnis apie Salantų bažnyčios velykinius kareivius, Adomo Kvaso pradžiamokslį. Pateikiamas ir Salantų šventovėje saugomų dokumentų sąvadas. Leidinio prieduose – Salantų parapijos klebono ir administratoriaus raportai Žemaičių ir Telšių vyskupams, informacija apie meistrą Joną Balčiūną ir jo darbus Salantų bažnyčioje, Jono Balčiūno ir jo šeimos gyvenimo aprašymas. Skelbiama informacija ir apie Barborą Oną Balčiūnienę, Salantų klebono Brunono Bagužo atsiminimai, duomenys apie Salantų pyragą, Gaidžio koplyčią, Homanno žemėlapį, kunigų kapus Gargždelės kapinėse bei antkapnių paminklų tekstus. Leidinio pabaigoje – asmenvardžių rodyklė bei, kaip ir kitose „Žemaičių praeities“ serijos knygose, – straipsnių santraukos anglų kalba.
„Viekšniai: istorija ir kultūra“. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 16.
Knygą sudarė Povilas Šverebas.
2013 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Publikacijų autoriai: A. Andriulytė, J. Baltins, G. Blažienė, R. Bončkutė, V. Daujotytė, L. Griciūtė-Šverebienė, V. Jankauskas, V. Gudienė, R. Laukaitytė, K. Misius, G. Pavilionis, T. Petreikis, V. Ramanauskas, D. Ramonienė, E. Rimša, A. Rukšėnas, A. Širmulis, P. Šverebas, I. Vaškevičiūtė, V. Vaitkevičius.
Spausdinami straipsniai „Gamta ir kultūra: šventos Viekšnių pušys“, „Viekšnių dvaro ir miesto istorinė raida iki 1944 m.“, „Viekšnių miesto herbas“, „Baltijos kraštų kilmingieji fon Lyvenai“, „Keletas senosios Viekšnių bažnyčios istorijos faktų“, „Viekšnių bažnyčia ir parapija nuo XIX a. vidurio iki šių dienų“, „Viekšnių bažnyčios liturginių indų rinkinys“, „Viekšnių bažnyčios vargonai“, „Senosios Viekšnių parapijos varpai“, „Viekšnių memorialiniai paminklai“, „Viekšnių stačiatikių parapija“, „Viekšnių miestelio mokyklos iki 1918 m.“, „Viekšnių vidurinė mokykla ir jos pokyčiai 1918–1944 m.“, „1941 m. Birželio sukilimas Viekšniuose“, „Iš Viekšnių medicinos istorijos“, „Senoji Viekšnių vaistinė ir jos vaistininkai“, „Viekšnių Biržiškos Žemaičių knygos kultūroje“, „Mykolo Biržiškos laiškai (1949–1962) Petrui Jonikui Klaipėdos universiteto bibliotekos Kazio Pemkaus fonde“, „Iš elitinės kultūros palikimo: Santeklių dvaras ir Onos Bagnickaitės japonų graviūrų kolekcija“, „ Simonas Šultė: vieno vizionieriaus likimo pėdsakais“, „Aukštaitis, palikęs pėdsaką Žemaičių žemėje: keramikas ir pedagogas Pranas Brazdžius“, „Žemaitiškasis kūrybingumas: Amelija Urbienė, „Ilgas laiškas seneliui“, „Biržiškų giminės genealogija“, „Ūkininko Pranciškaus Beržanskio nuostoliai Pirmojo pasaulinio karo metu“. Knygos pabaigoje pateikta asmenvardžių rodyklė.
„Kražių mokykla ir gimnazija 1773–1844 metais“. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 17.
Knygos autorius Kazys Misius.
2015 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Knygos tekstas parengtas remiantis Vilniaus švietimo apygardos dokumentais, saugomais Lietuvos valstybiniame istorijos archyve, Kražių mokyklos tikrinimo dokumentais, ataskaitomis, esančiomis Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje esančia informacija, taip pat ir jau skelbtų tyrinėjimų medžiaga. Dėmesys koncentruojamas Kražių mokyklos ir gimnazijos istorijai nuo jėzuitų ordino panaikinimo (1773) iki jos iškėlimo į Kauną 1844 m.
Atskiruose autoriaus tekstuose pasakojama apie Kražių mokyklą, veikusią ją prižiūrint Edukacinei komisijai (1773-1796), vienuolių karmelitų mokyklą. Parteikiami svarbūs faktai iš mokyklos 1797–1813 metų kronikos, pasakojama apie Kražiuose 1817–1825 m. veikusią pasaulietinę gimnaziją. Leidinyje pateikta daug įdomių faktų ir apie „Juoduosius brolius“ bei jų bylą, 1825–1831 m. Kražiuose veikusią gimnaziją ir apskrities mokyklą, mokyklą ir jos auklėtinius 1831 metų sukilimo laikotarpiu, gimnaziją ir apskrities mokyklą 1832–1834 m., gimnaziją 1834–1836 m., gimnaziją1836–1841 m., kai jai vadovavo Antanas Bernhofas, Kražiuose taikytas fizinės mokinių bausmes, katalikų tikybos dėstymą. Atskiri straipsniai skirti Motiejui Valančiui, Kražių mokinių bylai 1840–1841 m., mokinių gyvenimo reglamentavimui, 1834–1844 m. mokinių statistikai, pažangiųjų skatinimui, gimnazijos iškėlimui, neturtingų mokinių šelpimo fundacijoms, kolegijos (gimnazijos) bibliotekai ir jos likimui, vaizdinėms mokymo priemonės, numizmatikos, medalių ir kiti rinkiniams, mokinių teatrui, mokinių gydytojai, vaistinei, Jėzuitų kolegijos ansambliui Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, išlikusiam kolegijos paveldui. Knygos prieduose pateikta informacija apie Kražių mokyklos (gimnazijos) mokytojus 1773–1844 m., žymesnius Kražių mokyklos (gimnazijos) mokinius 1773–1844 m., pojezuitinės Kražių kolegijos 1797 m. inventorių ir jo 1808 m. patikrą. Knygos pabaigoje – asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės bei straipsnių santraukos anglų kalba.
„Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose = The Duchy of Samogitia in the texts of the Gadonas noble family“. Tęstinis leidinys. Serija „Žemaičių praeitis“, d. 18.
Knygą sudarė ir spaudai parengė Adomas Butrimas. Tekstus iš lenkų kalbos vertė Adomas Subačius, Adomas Butrimas, Lina Stefanovič, į anglų kalbą vertė – „E-vertimai“, Lygaudas Velička.
2015 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Knygos leidėjai skelbia, kad ji sudarytojo mintyse atsirado dar 1996 m., renkant medžiagą Žemaičių istorijai. Pirmiausia – tai gausi korespondencija, rankraščiai ir Lietuvoje beveik niekam nežinoma knyga „Žemaičių Kunigaikštystės statistika“, išspausdinta Prancūzijoje 1839 m., ir gausi medžiaga 1830–1831 m. sukilimui Žemaičiuose tyrinėti, saugomi Lenkų bibliotekos Paryžiuje rankraštyne bei Sedos parapijos archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje, taip pat Kunigaikščių Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje Rankraštyne ir Ikonografijos skyriuje.“
Leidinyje pateikta išsami informacija apie Gadonų giminę Žemaičių Kunigaikštystėje, jos įsikūrimą, mecenavimą. Daug vietos skirta Vladimirui Gadonui, jo gyvenimui įviriose Lietuvos vietose, kūrybiniam palikimui, darbą edukacijos baruose, dalyvavimą 1830–1831 m. sukilime. Aptariamos Vladimiro Gadono raštuose pateiktos žinios apie Žemaitiją. Yra paskelbtas ir jo rankraštinis palikimas. Atskiras knygos skyrius skirtas Mykolui Gadonui ir jo „Telšių apskrities aprašymui“. Daug dėmesio skirta Liubomiro Gadono asmenybei, biografijai, politinės ir kultūrinės veiklos bruožams, kūrybiniam palikimui. Pasakojama apie jo vaikystę ir mokslo metus, 1863–1864 m. sukilimo išvakares Kaune, kultūrinę L. Gadono veiklą emigracijoje, jį, kaip mecenatinės veiklos organizatorių, Kunigaikščių Čartoriskių muziejaus ir bibliotekos steigėją, administratorių, rinkinių tvarkytoją. Spausdinamos žinios ir apie L. Gadono raštuose pateikiamą informaciją apie Žemaitiją, jo rankraštinį palikimą. Išspausdinta Vladimiro Gadonas. „Žemaičių Kunigaikštystės statistika“, Mykolos Gadono „Telšių apskrities, esančios Kauno gubernijoje, senojoje Žemaičių Kunigaikštystėje, aprašymas“, „Šis tas apie mūsų giminę. Giminaičiams surinko Liubomiras Gadonas“. Knygos pabaigoje – komentarai, naudotų šaltinių ir literatūros sąrašas, matų žodynėlis, asmenvardžių bei vietovardžių rodyklės.
Informaciją parengė Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Nuotraukoje – knygos „Kražių mokykla ir gimnazija 1773–1844 metais“ fragmentas