2023 m. rugpjūčio 12–13 dienomis Vilniaus žemaičių kultūros draugijos (VŽKD) 46 nariai, atgaivinę daug metų draugijoje plėtotą vasaros ekskursijų tradiciją, keliavo autobusu po Žemaitiją ir Klaipėdos kraštą. Kelionė buvo skirta Lietuvos ir Klaipėdos krašto susijungimo šimtmečiui.
Iš anksto suplanuotas maršrutas pasiteisino: rugpjūčio 12 d. maršrutas buvo Vilnius–Kaltinėnai–Laukuva–Gargždai–Jokūbavas–Kretinga, nakvynė Kretingos rajono Vienkiemio sodyboje, o rugpjūčio 13 d.: Klaipėda–Agluonėnai–Vanagai–Šilutė–Rusnė–Lekėčiai–Vilnius. Šią kelionę pasiūlė ir visus organizacinius rūpesčius savanoriškai prisiėmė draugijos narė Virginija Stanislava Bumblienė, už ką jai esame LABAI ir LABAI DĖKINGI.
RUGPJŪČIO 12 DIENA
Kaltinėnai (Šilalės raj.). Aplankėme Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią (arch. Regimantas Andriuškevičius), atstatytą po 1986 m. gaisro. Bažnyčioje keliauninkus maloniai priėmęs klebonas Narsutis Petrikas papasakojo apie vietinę tikinčiųjų bendruomenę ir bažnyčios atstatymą, čia įrengtą originalą centrinį altorių, įspūdingą Dievo apvaizdos ženklo vitražą, palaimino ekskursijos dalyvius.
Laukuva (Šilalės raj.). Pasižvalgę po miestelio centrą užsukome į Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, garsėjančią ant sienų ir lubų nutapytais tautiniais ornamentais. Išklausę zakristijono pasakojimo apie bažnyčią ir aplankę vietines kapinaites, kuriose palaidotas pirmojo Lietuvoje senienų muziejaus įsteigėjas Žemaitijos bajoras, švietėjas, rašytojas, garsiojo kūrinio „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“ autorius Dionizas Poška, papietavome gardžiais valgiais nudžiuginusioje miestelio kavinėje „Juodasis serbentas“ ir tęsėme kelionę toliau.
Gargždai. Ekskursijos metu paaiškėjo, kad mūsų būryje yra net 4 gargždiškės. Pirmas sustojimas – prie didžiulio ir įspūdingo Gargždų (Kalniškės) piliakalnio su atsiveriančiu nuostabiu vaizdu į Minijos slėnį. Čia, įveikiant giliausias rėvas, kopiant laiptais aukštyn ir žemyn –nemažas jėgų išbandymas tiek jaunam, tiek ir senam, o tada – fotosesija.
Mieste trumpam stabtelėjome prie parko, uždegėme žvakutę prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę kovojusiems partizanams.
Gargždų pakraštyje esančioje sodyboje šiltai pabendravome su šio krašto iškilia tautinių rūbų audinių audėja Zita Paulikiene ir jos šauniomis dukromis, apsilankėme čia veikiančiose audimo dirbtuvėse, pasigėrėjome moterų audinių raštais.
Pasivaišinę prie sodybos šeimininkių patiekto stalo, padėkoję už malonų priėmimą vėl sugužėjome į autobusą ir pasukome Kretingos rajono pusėn.
Jokūbavas (Kretingos raj.). Uždegta žvakelė ir fotosesija dvaro parke prie Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio paminklo.
Kretinga. Po savo gimtąjį miestą pasisiūlė pavedžioti mūsų kolegė VŽKD narė Eugenija Norvilienė. Klausydami jos pasakojimų apžiūrėjome Kretingos Lurdą, aplankėme didingą, seniausią Žemaitijoje Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai katalikų bažnyčią su seniausiosiomis Lietuvoje bažnyčios durimis ir seniausiais Lietuvoje žinomais vargonais. Pasivaikščiojome po senąsias miesto kapines, kurias puošia grafų Tiškevičių, Šv. Jurgio ir J. Pabrėžos kapo koplyčios, uždegėme žvakelę prie vieno iškiliausių XIX a Lietuvos švietėjo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) kapo. Vėliau susipažinome su grafų Tiškevičių rūmuose veikiančiomis Kretingos muziejaus ekspozicijomis, dvaro parku.
Lankantis muziejaus Žiemos sode mūsų laukė maloni staigmena – čia pro palmių lapus pamatėme mums gerai pažįstamą kretingiškį kompozitorių, pedagogą ir dirigentą Aloyzą Žilį. Šių metų kovo mėnesį maestro su savo vadovaujamu ansambliu „Svajonių aidas“ Vilniaus mokytojų namuose koncertavo Vilniaus žemaičiams. Dabar jis, sužinojęs, kad esame Kretingoje, ir susiradęs mus, pasiūlė šiek tiek papildyti kelionės programą – pasižvalgyti po Kretingą ir jos apylinkes iš svaiginančiai aukšto bažnyčios bokšto ir paklausyti pasaulinio lygio atlikėjų, koncertavusių Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai katalikų bažnyčioje vykusiame VII Tarptautinio Kretingos senosios muzikos festivalyje. Tą vakarą (lyg specialiai mums) bažnyčioje skambėjo išskirtiniai Kretingos vienuolyno vargonai, o ansamblis „I Gemelli“ iš Prancūzijos atliko prancūzų baroko kompozitoriaus Marco-Antoine’o Charpentier sakralinės muzikos kūrinius. Už visa tai savo bičiuliui Aloyzui esame be galo dėkingi.
Įspūdžių pripildyta diena baigėsi nuotaikinga vakarone ir nakvyne netoli Kretingos esančioje Vienkiemio sodyboje.
RUGPJŪČIO 13 DIENA
Klaipėda. Su vietine gide Vilmante aplankėme uostamiesčio istorines vietas – senamiestį, Teatro aikštę, buvusius priemiesčius Sendvarį ir Smeltę, kurie 1923 m. buvo tapę atramos punktais vaduojant Klaipėdą. Kiek ilgiau stabtelėjome Klaipėdos skulptūrų parke. Čia, prie paminklo 1923 m. žuvusiems Klaipėdos sukilimo dalyviams, uždegėme žvakutę ir nusifotografavome.
Agluonėnai (Klaipėdos raj.). Pietūs šeimos restoranėlyje „Mažoji Prūsija“, pasižvalgymas po apylinkes, Lietuvninkų ąžuolyno, paminklo lietuvninkams atminti ir Lietuvos nepriklausomybės paminklo lankymas.
Vanagai (Šilutės raj.). Susitikimas su lietuvninku, krašto paveldo ir liuteroniškosios tradicijos puoselėtoju, Vanagų bendruomenės pirmininku Manfrydu Sprogiu puikioje, rašytoją Ievą Simonaitytę ir jos amžininkus menančioje Vanagų kaimo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Šilutė. Aplankėme Hugo Šojaus muziejų. Pasižvalgę po miesto centrą užsukome į originaliu altoriumi garsėjančią Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią, iš kurios sklido lyg specialiai mums užsakyta muzika. Beveik taip ir buvo – čia muzikuodamas tuščioje bažnyčioje mūsų laukė pastorius Remigijus Šemeklis. Prisistatęs ir trumpai pakalbėjęs apie parapiją, išsamiai papasakojęs apie bažnyčią ir ją puošiantį centrinį altorių, atsisveikindamas jis keliauninkams suteikė dar ir palaiminimą.
Rusnė (Šilutės raj.). Užsukome trumpam, nes laikas stipriai spaudė. Pasižvalgėmė po miestelį, stabtelėjome prie paminklo Mahatmai Gandžiui ir jo bičiuliui rusniškiui Hermannui Kaaenbachui.
Lekėčiai (Šakių raj.). Susitikimas su „Lekėčių moterų bendruomenės tautinio paveldo klubo“ šauniosiomis šeimininkėmis. Čia vyko parodomasis 2,5 val. trukęs šakočio kepimas su nuotaikingais klubo vadovės Vaidos Brazaitienės komentarais. Prieš ir po kepimo – soti vakarienė su vietinių valgių degustacija: kanapynė, karštos bulvės su lupena, šaltiena, naminis sūris, medus, eglių jaunų kankorėžių uogienė, juoda duona, lydytas sviestas, džiovinti vaisiai, bazilikų ir serenčių arbatos, na o pabaigoje, žinoma, – ir Lekėčių moterų bei ekskursantų bendromis jėgomis iškeptas šakotis. O tada… atsisveikinimas ir kelionė namo į Vilnių UAB „Kautra“ autobusu, kurį vairavo abi dienas savo paslaugumu stebinęs vairuotojas Artūras Sepažinskas.
Tekstas Bonifaco Vengalio
Nuotraukos Danutės Mukienės ir Bonifaco Vengalio