Sausio 19 d. vyko Vilniaus žemaičių kultūros draugijos (toliau – VŽKD, Draugija) ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Ataskaitą apie draugijos praėjusių metų veiklą pateikė draugijos pirmininkė Dalia Dirgėlienė, kuri šiai draugijai 2015-aisiais vadovavo jau dvidešimtus metus. Revizijos komisijos ataskaitą perskaitė Alfonsas Katkus. Susirinkimo metu išrinkta nauja draugijos Taryba (Alvydas Strička, Agota Aldona Bazienė, Regina Matonienė, Angelina Liaudanskienė, Povilas Saudargas, Virginija Stanislava Bumblienė, Albertas Laurinavičius, Aldona Markūnienė, Danguolė Guobienė) ir Revizijos komisija (Asta Taluntienė, Ipolitas Petrošius, Irena Birutė Demskienė). Susirinkimo metu ilgametė draugijos pirmininkė paprašė į draugijos Tarybą jos dėl objektyvių priežsčių neberinkti.
Tą pačią dieną įvykusiame Tarybos posėdyje pirmininko pareigos patikėtos Alvydui Stričkai, pirmininkų pavaduotojų – R. Matonienei, A. Liaudanskienei, sekretorės – A. Bazienei.
Renginio metu buvo pranešta, kad sausio 15-ąją pasiekė liūdna žinia, jog Amžinybėn išėjo 70-mečio sulaukęs dizaineris, esperantininkas, keliautojas, šokėjas, aktyvus draugijos narys, Kazimieras Svidenis.
Vasario 4 d. grupė VŽKD narių dalyvavo Lietuvos Etninės kultūros globos tarybos (pirmininkas Virginijus Jocys) leidinio „Etninė kultūra“ Nr. 9 pristatyme, kuris vyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje. Renginio metu vyko pokalbis-diskusija „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena“. Kalbėjo, savo sėkmės istorijomis pasidalino Vilniaus miesto gyventojų bendruomenių atstovai, prof. Libertas Klimka. Vilniaus etninės kultūros centro vadovė Milda Ričkutė papasakojo apie Vilniaus miesto 2016 m. etninės kultūros renginius. Buvo parodytas Ritos Ščiglinskienės filmas „Žemė-Žmogus-Žirgas“. Koncertavo Vilniaus mokytojų namų fokloro ansamblis „Tyklė“ (vadovė Vitalija Brazaitienė), folkloro ansamblis „VISI“ (vad. Evaldas Vyčinas), vyko blynų vaišės.
Vasario 9 d. draugijos nariai dalyvavo Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje vykusiame Užgavėnių šventės renginyje. Jo metu susirinkusiuosius linksmino kapela „Ratilai“, folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai“, šėliojo, dainas traukė persirengėliai, Kanapinis įveikė Lašininį, buvo sudeginta stilingai pasipuošusi Morė, o tada žemaičiai linksmybes pratęsė susirinkę į blynų balių, kuriame netrūko ir šauniųjų draugijos šeimininkių pagamintų kitokių skanėstų.
Vasario 17 d. VŽKD pateikė LTV radijo komitetui prašymą atnaujinti radijo valandėlę „Būdas žemaičių“, kuri, pratęsiant ankstesnių metų tradiciją, turėtų padėti gaivinti žemaitiško gyvenimo atmintį, kalbą, muziką, pasakoti apie Žemaitijos istoriją, jos žmones ir kt. 2016 m. tokia radijo laida į radijo programą nebuvo įtraukta.
Tą pačią dieną VŽKD taryba pateikė pasiūlymus Žemaičių kultūros draugijos sudarytai komisijai dėl 2014 m. rugpjūčio mėnesį vykusiame ŽKD suvažiavime iškeltos idėjos sukurti Žemaičių himną.
.
Vasario 23 d. vykusio VŽKD tarybos posėdžio metu buvo pateiktas pasiūlymas sudaryti bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus kavine „Džiugas“, kuri veikė Vilniaus gatvėje, siekint, kad ji taptų Vilniaus žemaičių kultūros draugijos ambasada Vilniaus mieste. 2016 m. šioje kavinėje vykdavo draugijos tarybos posėdžiai, buvo taikomos nuolaidos čia maistą užsisakiusiems VŽKD nariams.
Kovo 1–4 dienomis draugijos nariai aktyviai dalyvavo Vilniuje vykusioje Kaziuko mugėje. Šventės organizatoriaus Vytenio Urbos iniciatyva šios šventės metu padarytas 12 m ilgio šaukštas-kaušas. Šią idėją Lukiškių aikštėje jam padėjo įgyvendinti architektas, tautodailininkas Virgilijus Vaičiūnas.
Kovo 10 d. vykusios VŽKD Tarybos posėdžio metu buvo pranešta, kad Registrų centras draugijai kaip juridiniam asmeniui suteikė naują kodą (293011320). Tą dieną su gimtadieniu buvo pasveikinta Tarybos narė Angelina Liaudanskienė. Posėdžio metu ji pristatė jos pačios sudarytą, Švietimo ir mokslo ministerijos išleistą knygą ,,Metų mokytojai“, kurioje pateikta informacija apie geriausius Lietuvos mokytojus, mokyklose dirbusius iki 2016 m.
Kovo 15 d. prieš prasidedant VŽKD kultūros vakarui grupė draugijos narių ir jų svečių (Telšių miesto meras Petras Kuizinas, patarėja Eva Stonkevičienė, Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius, ŽKD Telšių skyriaus pirmininkas Andrius Dacius, VŽKD tarybos nariai Angelina Liaudanskienė, Regina Matonienė, Alvydas Strička) Vilniuje, prie Palangoje 1909 m. kovo 15d. gimusio generolo, ketvirtojo Lietuvos prezidento Jono Žemaičio paminklo padėjo gėlių.
Vakarą muzikiniu kūriniu pradėjo iš Plungės kilęs saksofonininkas Petras Vyšniauskas, jo sūnus Dominykas Vyšniauskas ir maestro Andriaus Kulikauskas. Renginio metu kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Šilalienė, Telšių rajono meras P. Kuizinas, ŽKD pirmininkas S. Kasparavičius, ŽKD Telšių skyriaus pirmininkas A. Dacius, VŽKD pirmininkas A. Strička. Savo sukurtas menines Žemaitijos ir iš šio krašto kilusių žymių žemaičių nuotraukas pristatė fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius.
Paskaitą apie XIII–XV a. Lietuvą ir žemaičius perskaitė istorikas, daugelio knygų, televizijos projektų autorius ir dalyvis, Vilniaus universiteto prof. Alfredas Bumblauskas. Renginyje pagarsinta informacija apie Telšiuose statomą paminklą, skirtą Durbės mūšio atminimui įamžinti. Buvo pasveikinti kovo mėnesį gimę VŽKD nariai, gražiai padėkota draugijai net 20 metų vadovavusiai Daliai Dirgėlienei, naujiems nariams įteikti „Žemaičių pasai“.
Vakaras užbaigtas prie vaišių stalo, kurį šį kartą patiekė Vilniaus kavinės „Sūrio DŽIUGAS namai“ (vadovė Greta Šatkauskaitė).
Kovo 25 d. Vilniaus Bernardinų bažnyčios kun. Rolandas Taučius OFM draugijos narius šv. Velykų išvakarėse, Didįjį Penktadienį, pakvietė į Vilniaus Bernardinų bažnyčią giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnus. Šį kvietimą Vilniaus žemaičiai maloniai priėmė.
Kovo 29 d. Vilniaus žemaičiai gausiai susirinko į sostinės Žvėryno mikrorajone veikiančią Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, kur šv. Velykų proga Mišias žemaičių kalba aukojo VŽKD narys, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas kun. Vytautas Rapalis.
Balandžio 2 d. vykstant festivaliui „Atrask save“ (2015 m.) Pavilnių regioninio parko Pūčkorių sode visų Lietuvos regionų atstovai pasodino po obelaitę. 2016 m. balandžio 1 d. buvo gauta žinia, kad žemaičių obelaitė nulaužta. VŽKD pirmininkas Alvydas Strička pasikvietė į pagalbą savo bičiulį žemaitį Stanislovą Urboną ir jos balandžio 2 d. vietoje nulaužto medelio pasodino naują obelaitę.
Balandžio 8 d. Rašytojų klube vyko vakaras, skirtas prieš metus mirusio žemaičio rašytojo Petro Dirgėlos (1947–2015) atminimui. Jame leidinio „Naujasis Židinys-Aidai“ darbuotojai pristatė neseniai išleistą knygą „Apie karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas“. Renginyje dalyvavo, kalbėjo knygos bendraautoris filosofas Vilius Bartninkas, literatūros kritikė habil. dr. Jūratė Sprindytė, rašytojas prof. Vytautas Martinkus, diskusiją vedė poetas Antanas Gailius, prisiminimais apie Petrą Dirgėlą dalinosi jo žmona, buvusi ilgametė VŽKD pirmininkė Dalia Dirgėlienė.
Balandžio 15 d. būrys VŽKD narių, pirmininkas Alvydas Strička dalyvavo Telšiuose vykusiose 2016-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo iškilmėse. Tą pačią dieną Žemaitijos sostinėje buvo pažymėta ir Pasaulinė kultūros diena, Didžiojoje Žemaičių sienoje atidengta meninė plokštė „Istorinis Žemaitijos žemėlapis“.
Balandžio 19 d. vyko VŽKD kultūros vakaras „Biomedicinos ir technologijų mokslų lyderiai žemaičiai“. Pranešimą šia tema perskaitė iš Plungės kilęs fizikas, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, Lietuvos mokslo premijos laureatas, gamtos mokslų daktaras Bonifacas Vengalis. Jis trumpai pristatė XX a.–XXI a. pr. iškiliausius minėtų sričių žemaičius mokslinininkus, apžvelgė jų svarbiausius pasiekimus profesinėje srityje ir pažymėjo, kad dabar, Saulėtekio slėnyje Vilniuje atidarius modernias Nacionalinio fizinių ir technologinių mokslų centro patalpas, mokslininkams atsiveria naujos darbo perspektyvos.
Renginyje dalyvavo, kalbėjo ir Lietuvos mokslo premijos laureatė habil. dr. Živilė Lukšienė. Ji papasakojo apie naujausius bei reikšmingiausius biomedicinos ir technologijų mokslo pasiekimus Lietuvoje.
Iš Kretingos kilęs Seimo narys dr. Antanas Vinkus vakaro dalyviams pasakojo apie savo gyvenimą, mokslą, gydytojo, diplomato, politiko ir visuomenės veikėjo nueitą kelią, apžvelgė sukauptą mokslinę ir gyvenimišką patirtį, darbą medicinos srityje. Savo prisistatymą jis užbaigė žodžiais: „Sakau: mano vardas – Žemaitija, o pavardė – Lietuva“.
Iš Šilalės rajono Žvingių kaimo kilęs Vilniaus universiteto Medicijos fakulteto Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas prof. Pranas Šerpytis, kuris tuo metu dirbo Vilniaus Santaros klinikose, susirinkusiuosius supažindino su Vilniaus universiteto Santariškių klinikos vystymo perspektyvomis, šalies medikų naujausiais moksliniais laimėjimais medicinos srityje, informavo, kad pradėtas kurti Santariškių klinikų laboratorinės medicinos centras. Kalbėdamas jis akcentavo tiesioginį mokslo ir praktikos, taip pat pedagogikos ir mokslo studijų bei verslo ryšį.
Renginio metu dr. Antanui Vinkui, prof. Pranui Šerpyčiui bei Daliai Sungailienei buvo įteikti „Žemaičių pasai“. Pagal tradiciją renginio metu buvo pasveikinti balandžio mėnesį gimę draugijos nariai, tarp jų ir 80-metį pažyminti folkloro kolektyvo „Tyklė“ vadovė Vitalija Brazaitienė.
Koncertavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros profesorė Regina Maciūtė, jai akomponavo pianistė Elina Maslakova.
Balandžio 30 d. Jono Basanavičiaus gimtinėje esančio Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitėje 25 ąžuolus pasodino VŽKD nariai, kiti akcijoje dalyvavę žemaičiai ir Mažosios Lietuvos atstovai. Minint Lietuvos tremties 75-ąsias metines, šioje giraitėje VŽKD nariai papildomai pasodino ir tremtinių atminimui skirtą ąžuolą, sudainavo ,,Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Šventėje grojo, dainavo ir šoko Jurbarko krašto kapela „Smalinė“, vokalinis ansamblis „Vėtrungė“ ir tautinių šokių kolektyvas „Skalva“.
Gegužės 10 d. Vilniaus Rotušėje vyko aktyvaus draugijos garbės nario prof. Liberto Klimkos knygos „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“ sutiktuvės, kuriose dalyvavo ir leidinio autorių šia proga kartu su kitais jo bičiuliais pasveikino VŽKD nariai. Renginio metu kalbėjo pats L. Klimka, leidinio dailininkė Vilija Mačiulytė, koncertavo dainininkė Aušra Liutkutė, bandonininkas Albinas Batavičius, smuikininkė Nora Grincevičiūtė.
Gegužės 17 d. vyko VŽKD teminis vakaras-improvizuota „Vėlniaus žemaitiu gegožėnė“. Šio renginio svečai buvo fiziko ir etnografo, knygų autoriaus Igno Končiaus atminimo puoselėtojai – I. Končiaus anūkas Gintaras Končius ir jo žmona Virginija Končienė, Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ nariai Adelė Šeškauskienė, Adomas Kubilius, Danutė Narkienė, Irena Glinskienė, Onutė Valužienė, Zita Dargienė, Gražina Asipauskienė, Vygantas Pronckus, Janina Patevičienė, Stefanija Petreikienė, Ilona Linkevičienė. Renginį Tomo Leiburo ir Pauliaus Širvio daina „Prie pasakų miesto“ pradėjo draugijos pirmininkas Alvydas Strička. Svečiai iš Plungės skaitė savo sukurtas eiles, jiems atsakydami vilniškiai dainavo dainas. Vakaro metu koncertavo ansamblis „Kankleliai“ (vad. Daiva Bernadeta Čičinskienė), folkloro ansamblis „Tyklė“ (vad. Vitalija Brazaitienė), Juozo Elekšio ir Ipolito Petrošiaus duetas, bandonininkas Albinas Batavičius. Savo eiles skaitė ir draugijos bičiulis Vytautas Viskantas.
Renginio metu susirinkusiuosius pasveikino Virginija ir Gintaras Končiai, su projektu „Pasaulio žemaičių dienos 2016“ supažindino jo vyr. koordinatorius Edmundas Žalpys. Jis papasakojo apie Žemaitijos rajonų savivaldybių renkamus šio projekto ambasadorius, tarp kurių buvo ir renginyje dalyvavusi, visus šio gražaus žemaitiško sambūrio dalyvius pasveikinusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė.
Naujajam draugijos nariui Donatui Burbai iškilmingai prisiekus, įteiktas „Žemaičio pasas“. Gražiai buvo pagerbti ir renginyje dalyvavę gegužės mėnesį gimę draugijos nariai. Ta proga jiems nuskambėjo „Ilgiausių metų!“. Vakaro pabaigoje vyko linksma žemaitiška vakaronė.
Renginį filmavo LTV programos „Gimtoji žemė“ kūrybinė grupė (prodiuseris Kęstutis Ligeika). Jos sukurtas improvizuotos gegužinęs reportažas buvo parodytas gegužės 22 d. per Lietuvos televiziją.
Gegužės 26 d. Vilniaus mokytojų namuose, kuriuose jau daug metų vyksta VŽKD kultūros vakarai ir kiti renginiai, vyko šių namų 70-mečiui skirtas koncertas (rež. Vygantas Kazlauskas), kuriame dalyvavo visi Mokytojų namų mėgėjų meno kolektyvai, tarp jų ir VŽKD folkloro ansamblis „Tyklė“ (vad. Vitalija Brazaitienė). Renginio metu grojo Vilniaus universiteto orkestras „Oktava“ (vad. A.Kučinskas), dainavo Veronika Povilionienė. Koncertą vedė Eglė Ulienė. Vilniaus mokytojų namų kolektyvą, koncerto dalyvius pasveikino Kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Birželio 14 d. Lietuva paminėjo Gedulo ir Vilties dieną, lietuvių pirmųjų masinių trėmimų pradžios 75-erių metų sukaktį. Vilniuje šiai dienai skirtas iškilmingas renginys vyko prie Aukų paminklo Lietuvos tremtiniams. Čia buvo skaitomi tremtinių vardai ir pavardės, žemaitis dailininkas ir fotografas Rimantas Dichavičius pristatė išleistą savo albumą „Laisvės paženklinti“ (t. 3). Prie paminklo dalyvavę VŽKD nariai susitiko ir pabendravo su iš Skuodo kilusiu Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovu Vygaudu Ušacku, kuris prisipažino, kad norėtų turėti „Žemaičių pasą“.
Liepos 23 d. didelis būrys VŽKD narių ir kitų Vilniaus žemaičių organizuotai buvo išvykę į Telšius, kur tą dieną miesto centre atidengtas paminklas Durbės mūšiui (1260 m. liepos 13 d.) atminti. Įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai, susipažinę su kelionės tikslais, traukiniu į žemaičių sostinę vykstantiems vilniškiams išskyrė atskirą vagoną, suteikė 50 proc. nuolaidą bilietams ir šią kelionę filmavo. Traukinyje prof. Libertas Klimka papasakojo apie Žemaitiją, Aušra Liutkutė padainavo romansų, ansamblis „Tyklė“ – žemaičių krašto dainų, Anicetas Jonutis papasakojo apie savo išaustus ir Lietuvos prezidentūroje kabančius kilimus. Kartu su Vilniaus žemaičiais keliavo ir JAV mokslininkas prof. dr. Romualdas Šviedrys, „Lietuvos žinių“ korespondentė Jūratė Mičiulienė.
Tą dieną Telšiuose buvo suorganzuotos didžiulės iškilmės, vyko daug renginių. Visuose juose VŽKD nariai dalyvavo itin aktyviai. Tai buvo gana plačiai aprašyta internetiniame portale www.kulturossostine.lt.
Į Vilnių draugijos nariai, dalindamiesi įspūdžiais, taip pat sugrįžo traukiniu.
Rugsėjo 20 d. Vilniaus mokytojų namuose vyko VŽKD kultūros vakaras „Pėns kūnou ė dūšē“. Jo metu buvo pristatyta habil. m. dr. prof. Donato Butkaus žemaitiškai (gimtąja Plungės krašto žemaičių šnekta) parašyta knygos „Kā žemė bova brongesnė ož douna“ (I dalis). Renginyje dalyvavo, kalbėjo knygos autorius, redaktorė ir leidybos vadovė Danutė Mukienė, poetas, eseistas, literatūros kritikas, redaktorius Justinas Kubilius. Koncertavo grupė Vilniaus jaunų šeimų folkloro kolektyvo „Virvytė“ (vad. Loreta Sungailienė) dainininkų, ištraukas iš D. Butkaus knygos skaitė Margarita Gaubytė.
Antroje renginio dalyje – „Svēks gīvenėma būds ė maists – kūnou“ įmonės „EKO Žemaitija“ direktorė Kristina Lukoševičiūtė įdomiais papasakojo apie ekologišką maistą, surengė įmonės savo gaminamos produkcijos prezentaciją, na o Inga Gečaitė susuko žemaitišką kastinį ir juo pavaišino vakaro dalyvius.
Spalio 18-ąją VŽKD kultūros vakaro svečias buvo Kelmės mažasis teatras. Jis, Vilniaus mokytojų namų didžiojoje salėje susirinkus gausiam būriui žiūrovų, parodė šio teatro žemaitiškai vaidinamą Keturakio komediją „Amerika pirtyje“ (rež. Algimantas Armonas) ir sulaukė didžiulio žiūrovų palaikymo bei šilčiausių padėkos žodžių. Režisierius, savo ruožtu, pasakė žemaitišką kalbą: „Prezidenta Alvīda Stričkas pakvītėmu, atvīkom Jūsu pamatīti, auksinēs žodēs sakunt, pagal Žemaitiu draugijis prezidenta Kasparavičiu Stasi, „Vilna i vilna pakasyti“. Jūs, mes mīlam savo motriškas, bet na mažiau ir kultūra, tudie Keturaki „Amerika pirtī“ vaidinam žemaitiškā, kad žemaičiu kraus varinietus aiškē, tīsē, tin, kur reik, dėl to bendra reikala Žemaitijis. O jeigu Žemaitiji būs graži, kultūringa, turtinga, ir visa Lietuva toki būs. Viskas prasided nu sava trobos, sava kaima, miesteli ir plūst į Lietuva. Tai būkit pagarbinti, Vilniaus žemaitē. Kelmis mažāsis teatrus su visās kelmiškēs atneši Jums gera gera žemaitiška „Smarvi“. Ūstikiam ir džiaukimės tum stiprumu“.
Renginio metu su Mokytojo diena buvo pasveikinti visi tą vakarą salėje buvę pedagogai. „Žemaičio pasas“ įteiktas naujai draugijos narei Rūtai Burbienei. Gražiai buvo pagerbti VŽKD nariai jubiliatai ir spalio mėnesį gimusieji. Viską užviršavo žemaitiška vakaronė, kurios metu buvo ne tik muzikuojama, šokama, dainuojama, bet ir vaišinamasi „EKO Žemaitijos“ skanėstais (buvo patiektas šios įmonės prezentacinis stalas), žemaitiškais pyragais. Į šias liksmybes įsitraukė ir į svečius atvykusi Kelmės mažojo teatro trupė.
Lapkričio 15 d. VŽKD kultūros vakaras buvo skirtas draugijos narių– tautodailininkės Danutės Kazlauskienės ir jos vyro – poeto Albino Kazlausko – kūrybai. Juos kalbino VŽKD tarybos narė Stanislava Virginija Bumblienė, A. Kazlausko eiles skaitė Gitana Kazlauskaitė-Vėberienė ir būrys Kazlauskų vaikaičių. Muzikavo Šeškinės bendruomenės ansamblis „Auksinis ruduo“ (vad. Asta Taluntienė). Renginio metu „Žemaičių pasai“ įteikti Donatui Jankauskui ir Rimgaudui Ruzgui. Pagal tradiciją pasveikinti ir jubiliatai bei gimusieji lapkričio mėnesį, jiems sugiedotas „Ilgiausių metų“.
Renginyje tylos minute buvo pagerbti neseniai Amžinybėn išėję draugijos nariai: Juozapas Šimkus, dailininkai Genė Jacėnaitė ir Valerijonas Jucys.
Lapkričio 26-ąją Lietuvos mokslų akademijos salėje vyko dainininkės, aktyvios VŽKD narės Aušros Liutkutės koncertas. Kartu su Aušra koncerte dalyvavo ir jos mokiniai: Martina Mikštaitė, Gabija Kušleikaitė, Rolandas Vilkevičius, akomponavo Astaa Kvasytė ir Giedrė Muralytė. Skambėjo lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai. Koncerto įdėmiai klausėsi į Lietuvos mokslų akademijos salę susirinkusi gausi publika. Dainininkus gražiai pasveikino jų talento gerbėjai, tarp jų ir VŽKD nariai.
Gruodžio 27-osios vakarą Vilniaus mokytojų namuose vyko VŽKD tradicinis kalėdinis renginys. Šį kartą jo tema buvo „Ognėnis gaidīs – žemaitiu kėimė“. Renginyje apie tai, ką žvaigždės žada 2017-aisiais, „Ugninio gaidžio“ metais, papasakojo prof. Libetras Klimka. Pakviestas daininikės Aušros Liutkutės ir Astos Kvasytės, į svečius pas sostinės žemaičius buvo užsukęs Kalėdų senelis, kuris, lydimas Juozo Šalkausko, maiše atsinešė net 100 kalėdinių kaklaraiščių, kurie buvo eksponuojami renginio metu.
Draugijos nariai gražiai pasveikino istorikę, aktyvią draugijos narę Mortą Baužienę, kuriai už Vilniaus atminties gaivinimą Vilniaus miesto savivaldybė 2016 m. įteikė Šv. Kristoforo statulėlę. Draugijos nario priesaiką tą dieną perskaitė ir „Žemaičių pasus“ gavo naujieji draugijos nariai Andrius ir Rokas Kulikauskai bei Zita ir Eugenijus Dauniai.
Na o vakaro antrojoje dalyje senovinio šokio ansamblio „Puelli Vilnenses“ (vad. Giedrė Strikulienė) karalius ir karalienė kartu su dvariškiais davė pradžią spalvingam Naujametiniam karnavalui. Jo metu Kalėdų Senelis, nestokodamas energijos ir išmonės, žemaičius mokė įvairiausių žaidimų.
Tekstą pagal Vilniaus žemaičių kultūros draugijos 2016 m. metraštį (sudarytojai: Danguolė Guobienė, Irena Birutė Demskienė, Alvydas Strička) parengė Danguolė Želvytė
Virginijos Valuckienės nuotraukoje – VŽKD pirmininkė Dalia Dirgėlienė