Šiandien netoli Palangos buvusį Valteriškės kaimą primena tik kurorte esančios Valteriškės gatvės pavadinimas.
1941-aisiais metais, vykstant Antrajam pasauliniam karui, Valteriškės kaime, kuris buvo Vilimiškės dvaro teritorijoje, naciai įrengė stovyklą (laikiną getą), kuriame buvo laikomi žydų tautybės žmonės.
1941 m. birželio 24 d. vokiečių kareiviai ir vietiniai smogikai per 4 valandas suėmė visus nespėjusius iš Palangos ir jos apylinkių pasitraukti žydus. Iš pradžių juos suvarė prie autobusų stoties. Vyrai buvo atskirti nuo savo šeimų ir kartu su sulaikytais buvusiais sovietinės valdžios atstovais uždaryti Palangos sinagogoje. Moterys ir vaikai (iš viso apie 200 žmonių) buvo uždaryti Vilimiškės dvarui priklausiusioje Valteriškės daržinėje. Visų suimtųjų turtas buvo konfiskuotas, palangiškiams uždrausta teikti pagalbą žydams, juos apgyvendinti ir įdarbinti.
Tai, kas tomis dienomis vyko Kretingoje, Gargžduose ir Palangoje, buvo operacija, kurios metu jos vykdytojai įteigė Trečiojo reicho valdžiai ir Vermachto vadovybei, kad priimant taip vadinamąjį Galutinį sprendimą dėl „žydų problemos“, reikia naudoti tokias vokiečių užimtų teritorijų valymo nuo „Reicho priešų“ priemones ir veiklos metodus, kokie jie buvo čia panaudoti. Greitai visa tai naciai integravo į bendrąsias minėtų „priešų“ naikinimo priemones Vermachto okupuotose Sovietų Sąjungos srityse.
Birželio 24 d. suimtas žydes moteris ir vaikus laikinai paliko gyvus. Jiems 1941 m. birželio paskutinėmis ir liepos pirmosiomis dienomis Valteriškėse buvo įkurtas laikinasis getas (darbo stovykla). Suimtieji prie savo rūbų privalėjo turėti prisiūtas geltonas žvaigždes.
Kaip yra pasakojusi tų įvykių liudininkė palangiškė Ona Raudienė, šiame aptvertame gete (jo pastatų liekanų yra pietvakarinėje kurorto dalyje, prie kelio, vedančio į Kretingą) laikytas Palangos ir iš jos apylinkių suvežtas žydes moteris bei jų vaikus saugojo lietuvių baltaraiščiais vadinami policininkai. Kai kurie palangiškiai bandė padėti suimtiesiems, nešdavo jiems maisto, tačiau dalis sargybinių neleisdavo jiems priartėti prie aptvarų ir perduoti lauknešėlių.
Darbingos moterys buvo atrinktos ir laikomos toje pat sinagogoje, iš kurios jų vyrai buvo išvaryti ir sušaudyti. Šios žydės turėdavo tvarkyti kurorto viešąsias vietas. Kol moterys dirbdavo, jas taip pat saugodavo ginkluoti baltaraiščiai. Artėjant žiemai buvo nutarta moterų ir vaikų getą likviduoti, o ten laikytus suimtuosius sušaudyti. Tikėtina, kad artėjant žiemai mieste šeimininkavusi vokiečių valdžia šitaip norėjo išvengti papildomų išlaidų.
Valteriškėje žydų getas veikė iki rudens. Į Palangą vėl atvykus Tilžės saugumo policijos ir saugumo tarnybos operatyviniam būriui, Valteriškių gete buvusių žydų moterų ir vaikų žudynės prasidėjo spalio 12 d. (kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose nurodoma, kad žudynės vyko spalio 11–12 dienomis).
Šį kartą žudynių vieta buvo pasirinktas Kunigiškių miškas. Spalio 12 d. naciai, valteriškės gete buvusiems žydams pasakė, kad juos perkels gyventi į kitą vietą, susodino juos į sunkvežimius ir išvežė į Kunigiškių pusėje buvusį tuo metu vadintą Stalino ūkį – Kunigiškėse prie žvyrduobių buvusią akmens skaldyklą ir čia juos nužudę.
Atsitiktinai egzekuciją Kunigiškėse matę žmonės yra paliudiję, kad čia moteris ir vaikus žudė lietuviškai kalbantys vyrai – uniformuoti policininkai (nacių pagalbininkai – Kretingos apskrities ir Palangos valsčiaus lietuvių policijos pareigūnai, kurie dalyvavo ir vėliau, 1942 m. liepos mėn. Kunigiškių miške vykdant masines žmonių žudynes) ir civiliais rūbais vilkintys vyrai. Žudynėms vadovavo Kretingos apskrities policijos vadas Pranas Jakys, kriminalinės policijos vyr. inspektorius Gabrielius Bražinskas, policininkas Antanas Petrauskas, Palangos valsčiaus policijos nuovados viršininkas Juozas Adomaitis, tarp žydus naikinusių budelių buvo ir daugiau palangiškių.
Parengė Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Lietuvos pajūrio miškas
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
