Telšiuose eksponuojama išskirtinė Žemaičių muziejaus „Alka“ vertybė – paveikslas „Nuėmimas nuo kryžiaus“

Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinyje Telšių ješivoje pristatyta išskirtinė muziejaus vertybė – XVII a. I p. nežinomo flamandų dailininko paveikslas „Nuėmimas nuo kryžiaus“. Pristatymo metu surengta restauratoriaus, Prano Gudyno restauravimo centro Taikomosios dailės ir archeologinių radinių restauravimo skyriaus vedėjo – Roberto Švelniko vieša paskaita skirta paveikslo konservavimo ir restauravimo darbams pristatyti.

  
  Nuotraukoje (iš kairės): Žemaičių muziejaus „Alka“ restauratorius Ramūnas Balsevičius, vyr. fondų saugotoja Eglė Tarvainytė, direktorė Eva Stonkevičienė, Prano Gudyno restauravimo centro restauratorius Robertas Švelnikas, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė. Loretos Norvaišienės fotografija

  
Žemaičių muziejus „Alka“ saugo kultūros ir meno vertybes, svarbias ne tik Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai. Žemaitijos dvarų paveldo kolekcijoje – garsūs Vakarų Europos ir Lietuvos dailininkų paveikslai, skulptūros, meniški baldai ir kiti taikomosios dailės kūriniai. Vienas svarbiausių šios kolekcijos kūrinių – flamandų tapybos paveikslas „Nuėmimas nuo kryžiaus“, tapytas pagal Rogierį van der Weydeną (1400–1464). 2020 m. kūrinys buvo restauruotas Prano Gudyno restauravimo centre, tapybos medinį pagrindą restauravo ir stabilizavo meninių baldų restauratorius Robertas Švelnikas, tapybą – molbertinės tapybos restauratorė Inga Petkutytė.  Kurį laiką paveikslas buvo eksponuojamas Vilniaus paveikslų galerijos parodoje „Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų: Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinys“.

  
 Nuotraukoje: kalba restauratorius, Prano Gudyno restauravimo centro Taikomosios dailės ir archeologinių radinių restauravimo skyriaus vedėjas Robertas Švelnikas
  
Sostinėje gyventojus džiuginęs restauruotas kūrinys grįžo namo ir pirmą kartą Telšiuose viešai pristatytas balandžio 6 dieną Telšių ješivoje. Apie kūrinio konservavimo ir restauravimo darbus, kilusias problemos ir iššūkius, Lietuvoje dar netaikytos medinio tapybos pagrindo stabilizavimo sistemos panaudojimą ir netikėtai atrastą medinio tapybos pagrindo autorystę, priskiriamą Antverpeno Šv. Luko gildijai, susirinkusiems klausytojams pasakojo restauratorius Robertas Švelnikas.

 

Antverpenas – vienas pirmųjų Flandrijos miestų, įkūręs Šv. Luko gildiją.  XV – XVI a. išaugusi į vieną stambiausių ir unikaliausių organizacijų, po savo sparnu suvienijusi vaizduojamosios ir taikomosios dailės atstovus, prekeivius meno kūriniais. Gildijos narių atliekami darbai buvo ženklinami meistrų profesionalumą liudijančiais ženklais, kurie, kaip kokybės garantas, pasklisdavo po visą Europą ir už jos ribų.

 

Iš nežinomo Žemaitijos dvaro, kartu su kitomis meno vertybėmis, paveikslas į muziejų pateko 1940 m., kai Sovietų Sąjungai okupavus ir nusavinus Lietuvos dvarų žemes, Prano Genio vadovaujama Kultūros paminklų apsaugos įstaigos komisija nedelsdama ėmėsi dvarų vertybių inventorizacijos.

 

Anksčiau muziejaus ekspozicijoje dar nerodytas XVII a. I p. flamandų dailininko tapytas paveikslas – išskirtinė visos Lietuvos dailės paveldo vertybė, sulaukusi didelio specialistų ir visuomenės dėmesio.

Paveikslas nuo šiol bus eksponuojamas Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinyje – Sakralinio paveldo ekspozicijoje (Katedros a. 6, Telšiai).

 

Fotografė Loreta Norvaišienė

Nuotraukoje viršuje dešinėje: XVII a. I p. nežinomo flamandų dailininko paveikslas „Nuėmimas nuo kryžiaus“ 

Monikos Sudintaitės tekstas, parengtas pagal Žemaičių muziejaus „Alka“ ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus informaciją

Smush Image Compression and Optimization Skip to content