Minint 231–ąjį Telšių miesto gimtadienį, pristatyti du nauji menininkės, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Metalo meną ir juvelyriką studijuojančios ketvirtakursės Dominykos Gulbinaitės sukurti mažosios plastikos kūriniai. Jie gimė įgyvendinant Telšių rajono savivaldybės projektą „Plakečių žemaičių kalbai kūrimas ir montavimas Masčio ežero pakrantėje“, tapęs dovana miestui, miesto gyventojams ir svečiams.
Masčio ežero pakrantėje įmontuotos dvi plaketės – „Ežiukas“ ir „Monetos“. Jos skirtos žemaičių kalbai įprasminti. Pirmosios plaketės žodžiai yra „Veiziekēs ė puo kuojuom, na tėk i tuolomas“ ne atsitiktinai paimti iš Viktorijos Daujotės knygos „Žemaitīnā = Žemaitynai“. Šios didžios asmenybės šaknys yra Telšių rajono Pavandenės krašte.
„Sukurta plakete siekiu pagerbti, platinti, priminti žemaičių kalbą, taip pat didžios žemaičių ir visos lietuvių tautos literatūlogės, kritikės, poetės darbus. Eilėraščio eilutes interpretavau, sukurdama plaketę su XVII a. romėniškomis monetomis, rastomis Telšių rajone. Monetos saugomos Žemaičių muziejuje „Alka“. Monetų atsiradimą įkvėpė aplinka: netoli esantis amfiteatras ir Telšių miestas – lyg Roma, esantis ant septynių kalvų“, – pristatė D. Gulbinaitė.
Anot autorės, naujieji meno ženklai skatina ne tik grožėtis Masčio ežero peizažu, bet ir ieškoti naujų objektų. Prie plaketės grindinyje įtvirtintos pinigų kopijos netradiciškai supažindina praeivius su numizmatika, tampa savotiška nuorodą į Žemaičių muziejų „Alka“.
Antrosios plaketės žodžiai yra „Ešējė kap ežīs mėiliūn (ka ėlgā naparein)“ įamžina žemaičiams gerai žinomą posakį ir kartu supažindina miesto svečius su šio krašto tarme. Posakis dažniausiai sakomas vaikams arba tiems, kurie užtrunka išėję. „Kerinti ežero pakrantė, raibuliuojančiu Masčio paviršiumi, ramybe ir didybe užburia, ištirpdo laiko nuovoką: darbai, skubėjimas pasimiršta, lieka lyg mažo ežiuko tipenimas, ištirpęs gamtos ir urbanizacijos sandūroje“, – pristatydama darbus pasakė D. Gulbinaitė.
„Tikimės, kad šis projektas skatins miesto svečius ne tik grožėtis mažąja Telšių miesto architektūra, Masčio ežero peizažu, bet ir ieškoti objektų: meškučių, skulptūrų, monetų, kurios siejasi su Žemaitija, jos kraštu, istorija, žemaičių krašto tarme“, – sakė Savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Monika Domarkienė.
Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto informacija
Nuotraukoje iš Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto archyvo – Dominyka Gulbinaitė ir Monika Domarkienė