Žemaitijos teatrai šiemet pagal tradiciją scenos gerbėjus kvietė į renginius, skirtus Tarptautinės teatro dienai (pažymima kovo 27-ąją). Ne išimtis ir Telšių Žemaitės dramos teatras, kuriam šiemet sukanka 60 metų nuo Žemaitės vardo suteikimo.
Tarptautinės teatro dienos proga Telšių teatralai žiūrovams parengė visą puokštę gražių reginių. Kovo 27 d. pavakry jie žiūrovams padovanojo tris mini spektaklius („Trys mylimos“, „Piršlybos“, „Kunigo naudą Velniai gaudo“), sujungtus į vieną spektaklį „Šešiasdešimt žingsnių“, kuris sukurtas pagal rašytojos Žemaitės (Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės) kūrybą. Jį kartu su kitais teatro trupės nariais sukūrė visi trys šio teatro režisieriai: Laimutė Pocevičienė, Badri Tserediani ir Donatas Žilinskas.
Tą pačią dieną teatre vyko ir Atminimo ženklo, jaunojo menininko premijos įteikimo ceremonija, daugiausiai vaidmenų sukūrusių aktorių garbės lentos papildymo Rolando Normano ir Donato Žilinsko nuotraukomis iškilmės. Renginių dalyviai buvo pakviesti ir į Žemaitės dramos teatro istorinę parodą.
***
IŠSAMIAU APIE „ŠEŠIASDEŠIMT ŽINGSNIŲ“ IR RAŠYTOJOS ŽEMAITĖS KŪRINIUS TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRE
Šį kartą spektaklis … bus ne vienas o trys spektakliai viename ir visi jie sukurti pagal Žemaitės kūrybą: režisieriaus Badri Tserediani kūrybinė grupė pristatys 30 minučių trukmės „Tris mylimas“; Laimutė Pocevičienė – trečią kartą atnaujintas „Piršlybas“, o Donatas Žilinskas – „Kunigo naudą velnias gaudo“.
1965 m. Telšių liaudies teatre režisieriaus Egidijaus Radžiaus pagal Žemaitės „Petrą Kurmelį“ pastatyta 5 veiksmų drama-inscenizacija, skirtą Žemaitės 120-osioms gimimo metinėms, buvo išskirtinis įvykis šio teatro istorijoje. Po „Petro Kurmelio“ pastatymo tuometinės Kultūros ministerijos nutarimu Telšiuose veikusiam mėgėjų teatrui pirmajam Lietuvoje buvo suteiktas Žemaitės liaudies teatro vardas.
1983 m. režisierius Stasys Kovaliukas pradėjo, o iš Klaipėdos į Telšių teatrą statyti spektaklių važinėjęs režisierius Antanas Milinis užbaigė pastatyti spektaklį „Marti“, sukurtą pagal to paties pavadinimo Žemaitės apsakymą. Tada spektaklyje skambėjo lietuvių liaudies muzika, buvo panaudoti vestuviniai papročiai ir šokiai.
1990 m. spektaklį „Marti“ atnaujino režisierius Antanas Nekrašius, o 2002 m. režisierės Julijos Kneitienės dėka šis spektaklis dar kartą buvo atnaujintas. Jame naudot choreografija, vestuvinių tradicijų folklorinė medžiaga, vaidino nauji aktoriai.
Žemaitės komedija „Trys mylimos“ Telšių Žemaitės teatre daug metų taip pat populiari. 1997 m šią komediją čia pastatė Rasa Dobrovoskytė-Veitienė.
2007 m. rampos šviesą išvydo pagal minėtą Žemaitės kūrinį režisierės Laimos Adomaitienės Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijoje „Aglija“ sukurtas spektaklis „Trys mylinčios“. Jis buvo nuspalvintas simboliais, vaizdiniais, judesio plastika ir „išėjo“ už komedijos rėmų… Po aštuonerių metų – 2015-aisiais teatre Žemaitės komediją „Trys mylimos“ pastatė režisierius Jonas Buziliauskas.
2023 m. sukurtame spektaklyje-ekskursijoje „Trėgoba veselė“ (režisierius Badri Tserediani) žiūrovai taip pat pamatė vaizdų iš Lazdynų Pelėdos, Miko Palionio ir Žemaitės kūrinių.
Tais pačiais metais, minint pirmojo viešai Telšiuose suvaidinto spektaklio 115-ąsias metines, teatre pagal Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Žemaitės pjesę „Velnias spąstuose“ buvo sukurta nauja spektaklio interpretacija – „Vėina kėima pablūdėmā“ (režisierius Donatas Žilinskas) ir atkurta 1907 m. Telšiuose pirmą kartą suvaidinta komedija „Velnias spąstuose“.
Daugiausiai Žemaitės dramaturgijos ir prozos kūrinių teatre yra pastačiusi režisierė Laimutė Pocevičienė. Ji sako, kad „Graži žemaitiška kalba, apvali, šilta, teikianti jaukumo, kvepianti Židikais, į kuriuos ir šiandien atvažiuoju kaip į vaikystę… Žaviuosi žemaitėmis moterimis, ryšinčiomis atlaidų skarelėmis bažnyčioje, lėta ir išmintinga vyrų šneka prie šventinio stalo, jaukų šurmulį, giesmių ir dainų saugų dūzgesį…Iš tos meilės ir pradėjo ristis lyg viščiukai žemaitiški spektakliai“.
Sėkme pažymėta jos režisuota Žemaitės komedija „Piršlybos“, už kurios sukūrimą L. Pocevičienė 1993 m. buvo apdovanota respublikinė Boriso Dauguviečio premija bei Gintaro ordinu. Šis spektaklis buvo rodomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Los Andžele, Čikagoje, Punske, Rygoje, Jelgavoje, Lycene, Vienoje, Ciuriche). Per jo gyvavimo laikotarpį daug kas pasikeitė: dukra tapo mama, piemuo – tėvu, vaidmenis pradėjo kurti nauji aktoriai, o spektaklis, talkinant žemaičių folkloro ansambliui „Ratā“, toliau keliauja po pasaulį.
1995 m. teatre gimė komedija „Stebuklingas daktaras“, skirtas Žemaitės 150-osioms gimimo metinėms, 1997 m. – „Ženatvės laimė“, sukurta pagal du Žemaitės apsakymus, 2001 m. pasaulį išvydo pagal Žemaitę pastatytas spektaklis „Magdelė“, kuriame kartu su suaugusiais teatro aktoriais vaidino ir teatro Vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ nariai.
Telšių Žemaitės dramos teatre visais jo gyvavimo laikotarpiais buvo daug talentingų aktorių, mėgstančių nacionalinę dramaturgiją ir gebančių sukurti ryškius ir įtaigius spektaklių veikėjų vaidmenis. Tai jau Amžinybėn iškeliavusieji (Juozas Ričkus, Jonas Lukauskas, Bronė Vaičienė, Albinas Bytautas, Janina Karnišova) ir iki šiol tebevaidintys teatro veteranai (Liuda Lėverienė, Julija Kneitienė, Antanas Nekrašius, Vaclovas Butkus, Vaclovas Bartkus) bei neseniai į kolektyvą įsijungę jaunieji aktoriai (Valda Bičkutė, Alis Adomavičius Ramūnas Kulikauskas).
Šiais metais nuotaikinga Žemaitės pjesė „Piršlybos“ atgimsta trečią kartą. Spektaklyje panaudota dar 1993-uosius menanti architekto Algirdo Žebrausko sukurta scenografija, tas pats anū metų turinys ir aktoriai, kaip ir anksčiau, scenoje bendrauja žemaičių kalba… Yra ir skirtumų. Šį kartą ne tik aktoriai, bet ir dailininkės Giedrės Slavinskienės sukurti teatriniai kostiumai, papuošti iš senelių ir prosenelių spintų ištrauktų lovatiesių bei mezginių raštais, žiūrovus nukelia į šiuos laikus. Tokia dviejų skirtingų laikų sintezė, kaip šiandien sakoma, yra tvaru, ekologiška ir unikalu.
Telšių Žemaitės dramos teatro informacija