Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos namuose (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius) 2021 m. rugsėjo 23 d. atidaryta pasaulinio garso mokslininkei Marijai Birutei Alseikaitei Gimbutienei (1921–1994) skirta tarptautinė paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“. Paroda veiks iki 2022 m. kovo 13 dienos.
M. Gimbutienė gimė Vilniuje, augo iš valstiečių kilusioje inteligentų Veronikos ir Danieliaus Gimbutų šeimoje, studijavo Kauno, Vilniaus, Tiubingeno (Vokietija) universitetuose, dirbo Harvardo ir Kalifornijos universitetuose, Harvardo muziejuje.
Marijos tėvas – žemaitis Danielius Alseika. Jis gimė 1881 m. sausio 1 d. Skuodo valsčiaus Urvių kaime, mirė 1936 m. gegužės 9 d. Vilniuje, buvo žymus gydytojas, Didžiojo Vilniaus Seimo ir Lietuvos Tarybos narys, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, tautinio atgimimo sąjūdžio dalyvis, Lietuvos istorijos tyrinėtojas). Mokslininkės mama – aukštaitė akių gydytoja Veronika Janulaitytė-Alseikienė. Ji pagarsėjo ir kaip pirmoji lietuvė moteris mokslininkė, apgynusi disertaciją Vakarų Europoje (1908 m. Berlyno universitetas).
M. Gimbutienė mirė 1994 m. Los Andžele (JAV), eidama 73-iuosius metus. Palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Lietuvos nacionalinis muziejus informuoja, kad Istorijos namuose surengta paroda „Deivės ir kariai“ supažindina ne tik su žymiausia lietuve archeologe pasaulyje Marija Gimbutiene (1921–1994), bet ir jos mokslinėmis įžvalgomis: „Lankytojui atskleidžiamos dvi fundamentalios mokslininkės hipotezės apie Europos kultūros raidą ir tapatybę, pelniusios jai visuotinį pripažinimą ir įkvėpusios naujus mokslinius, visuomeninius judėjimus. Parodoje pristatoma Senosios Europos civilizacija ir jos baigtis susidūrus su iš rytų pradėjusiais veržtis karingais klajokliais, paskleidusiais indoeuropietišką prokalbę ir pasaulėžiūrą. Ši paroda taip pat plačiau supažindina su Marijos Gimbutienės asmenybe, jos nelengvu keliu pripažinimo link emigracijoje bei įspūdinga akademine karjera.
Marijos Gimbutienes Europos kultūrinį virsmą apibūdinančias hipotezes parodoje iliustruoja būtent tie archeologiniai radiniai, kuriais mokslininkė kliovėsi jas iškeldama. Į parodą Lietuvoje, Istorijų namuose, šie unikalūs eksponatai atvyko iš penkiolikos įvairių Europos muziejų ir įstaigų.
Trečioji parodos dalis ne mažiau svarbi. Ji – apie pačią Marijos Gimbutienės asmenybę ir jos gyvenimą, apie moterį, pasitraukusią iš Lietuvos dėl sovietų okupacijos, ištvėrusią migracijos keliamus sunkumus, bet neatsisakiusią savo svajonių ir tapusią pasaulinio garso mokslininke. Jos gyvenimas – tai absoliučiai išskirtinė istorija.“
Nuotraukoje – Antropomorfinė skulptūrėlė. Hamandžios kultūra, 5000–4600 m. pr. Kr, Baia, Tulčos aps., Rumunijos nacionalinio muziejaus kolekcija, nr. 11662, © MNIR 2021, fot. Marius Amarie